Turkiskas gyvenimas

Ir dar kartą žiema Antalijoje

2012-01-26T10:05:00.000+02:00

Tiek daug kartų apie tai rašiau, deklaravau savo nemeilę Antalijos liūtims, o šį rytą išeinant iš namų į darbą toks vaizdelis pasitiko... dalinuosi su jumis, iškeisčiau šį lietų į lietuvišką šaltuką.

Beje lietus vis dar tęsias... o savaitės pabaigoje nusimato kelių laipsnių šaltukas.

KAS JUMS SAKĖ KAD TURKIJOJE NEBŪNA KALĖDŲ?

2011-12-10T16:50:00.001+02:00

Štai jums angliškos dainos, turkiška interpretacija :D Po velnių štai jums įrašas, kuriantis tikrą turkiškų kalėdų nuotaiką din dilin :)

Taip atkeliauja Kalėdos į Turkiją

2011-12-06T21:37:00.000+02:00

Štai mano pirmieji puošimosi ir įvairių advento darbelių vaisiai. Tikrai gera ir smagu kurti šventinę nuotaika, kur tos šventės lyg ir nėra, nors vakar labai apsidžiaugiau pamačiusi viename iš didžiausių prekybos tinklų - Migros, visokių kalėdinių niekelių. Tiesa turkams dažnai kalėdos yra naujieji metai ir bandant aiškinti, kad Kalėdos ir Naujieji metai - dvi skirtingos šventės, į tave žiūrima nepatikliai, tarsim mėgintumei įsiūlyti kiaulės koją ar kokį cepeliną su spirgučiais.

Na bet tiek to, din dilin Kalėdos jau arčiau :)

P.S. Tikrai gera turėti mielų niekučių namuose, o dar labiau, kai tie niekučiai yra dovanėlės. Taip puošdama prisiminiau savo baba, mama, geriausia draugę ir seniai matyus draugus. Visiems jums linkėjimai :)

Kalėdiniai apsipirkimai

2011-12-05T16:45:00.001+02:00

Ech kartais gyvenimas kaime - turistiniame rezervate turi ir trūkumų, tarkime toks unikalumas, kad didesni pinigu patratinimo centrai yra toli toli už tūkstančių kilometrų, BET vos tik už vieno pelės spragtelėjimo. Norintiems išsaugoti kalėdų nuotaiką, bei isigyti dovanų galima:

IKEA
MUDO
kostiumai ir ivairus niekuciai
Eglutes, papuosimai, aksesuarai, mieli niekuciai

Smagių apsipirkimų ir kalėdinės nuotaikos jums :)

Kalėdoms artėjant

2011-12-03T17:04:00.001+02:00

Kadangi gyvenu turistiniame rezervate, o kalbant paprastai tiesiog kaimelyje, didelės pasiūlos kalėdų puošmenoms rinkoje nėra, o ir egzistuojanti labiau primena Made in China atliekas. Tenka žvalgytis paprastų, įgyvendinamų pasipuošimo idėjų. Internetas lūžta nuo puikiausių, idėjų, tačiau mano tikslas susirinkti kuo paprastesnes ir realiai įgyvendinamas ir juo labiau nereikaljaunčias daug laiko, kurį norisi skirti šeimai, o ne dekoracijoms.

Čia pateiksiu keletą idėjų su nuordomis, ką galima pasidaryti:

Dekoracijos:

http://howaboutorange.blogspot.com/2011/11/how-to-make-3d-paper-ball-ornaments.html

http://thecheesethief.blogspot.com/2011/11/book-page-and-cardboard-kleenex-box.html

http://www.ellinee.com/freebie-friday-paper-snowflake-templates/

http://thecheesethief.blogspot.com/2011/11/salt-dough-ornaments-and-gift-tags.html

http://www.intimateweddings.com/blog/diy-glow-jars-tutorial/

http://blog.kanelstrand.com/2011/11/weekend-diy-hand-printed-christmas-gift.html

http://www.thesweetestoccasion.com/2011/11/diy-christmas-tree-ornaments/

http://fivetdsisters.blogspot.com/2010/12/let-it-snow.html

Vietoje kalėdų eglės:

http://blogs.babble.com/the-new-home-ec/2011/11/16/24-crafty-christmas-tree-projects/

http://sicou.wordpress.com/2010/12/18/un-sapin-en-laine/

Din dilin Kalėdos

2011-12-02T16:22:00.000+02:00

Din dilin din dilin Tau su varpeliu... Ko gero dauguma ir vėl dūsauja ir vėl tos pati šventinė muzika, parduotuvių lentynos lūžta nuo darbščiųjų kinų rankų ir ne tik darbo produkcijos. Ko gero kaip ir visada toks pat scenarijus. Mano šios kalėdos kiek kitokios, be ypatingų kalėdinių reklamų, be muzikos prekybos centruose, be daugelio jums įprastų atributų.

Pirmosios Turkijoje sutiktos Kalėdos buvo tikra trauma, todėl kelerius metus stengdavausi grįžti kalėdoms į Lietuvą.

Šiemet teko atsisakyti dvylikos valandų kelionės ir priimti iššūki susikurti Kalėdas Turkijoje. Šį iššūkį ketinu paversti vienu įdomiasių projektų, o savo projektą vadinu - KAIP TURKAMS GRINČAMS NEPAVYKO PAVOGTI KALĖDŲ.

Šiandien jau turiu susirinkusi daugumą savo mėgstamiausių kalėdinių dainų. Mes su vyru jau nuo advento pradžios dainuojame LAST CHRISTMAS

Kadangi nėra pirkti atvirukų, teko juos pasigaminti, tokia mano šių metų projekto pradžia. O kaip sekasi jums? Ar laukiate kalėdų ? Be to pasikeičiau savo kompiuterio darbalaukį, o ir blogo antraštę padabinau kalėdiniais atributais.

Po Respublikos dienos

2011-11-25T23:33:00.000+02:00

Net vistos svencia... Per daug nekomentuosiu, bet pralinksmino, taip sakant Respublikos dienos proga issikepem slauneliu :) o nuo slauneliu i mus zvelge turku tetusis Atatiurkas :)

Turkijos žvaigždė Serdar Ortaç uždainavo lietuviškai

2011-11-19T11:17:00.001+02:00

Dar ne taip seniai Turkijos Lietuviai savo Facebook anketose dalinosi video klipais, kur žinomas Turkijos pop muzikos atlikėjas Serdar Ortaç (tariama Ortač) dainuoja lietuviškai.

Šiandien jau galime išgirsti tris lietuviškai atliekamas dainas:
Isim olmaz - Nieko bendro atliekama su Mini Me

Ypatingai populiari daina Seytan - Šėtonas

ir romatiška daina Mesafe - Toluma:

Prisipažinsiu, kad paklausti, kas jį privertė uždainuoti Lietuviškai net pamiršau, o gal tiesiog padariau prielaidą. Dar visai neseniai Turkijos žiniasklaida skelbė jog Serdar Ortač susižadėjo su lietuvaite Asta. Serdar patvirtino, kad jo ketinimai vesti Astą buvo tikrai rimti, tačiau šiuo metu jie jau nebe drauge. Į detales Serdar Ortač nesileido, trumapai atsakė, kad viskas baigta ir jo naujosios dainos tikrai nėra susiję su Asta.

Nors Asta ir Serdar nebe drauge, tačiau Serdar labai gražia lietuvių kalba dainuoja populiariausias dainas, tiesa jas dainuoti moko nebe Asta, o Lietuvos turkas Sezzy bei populiariųjų dainų Šėtonas bei Toluma žodžius į Lietuvių kalbą išvertusi Justina Žurauskaitė.

Serdar paklaustas ar sunku buvo išmokti jo dainų žodžius lietuviškai pasakoja, kad pirmosios dainos Nieko bendro mokėsi iš iš Sezzy elektroniniu paštu atsiųsto įrašo, kurio klausėsi daugybę kartų, taip ir išmoko dainuoti Nieko bendro, kad kitos dvi dainos suskambo lietuviškai jau Justinos nuopelanas. Su Justina Serdar susipažino Facebook, Justina atsiuntė ir fonetinius lietuviškų vertimų skriptus, kurie Serdar padėjo taisyklingiau tarti lietuviškus žodžius. Daininkas nepagaili komplimentų ir mūsų kalbai, jis sako, kad tai emocinga kalba tarp Baltijos šalių.

Lietuvių kalbos tarimą šlifuoti padėjo ir Stambule gyvenantys Serdar draugai lietuviai. Daininikas paklaustas ar lankėsi Lietuvoje, atsakė, kad iki šiol tokios galimybės neturėjo, tačiau ketina aplankyti Vilnių be to, kad jam patinka lietuvių kalba jis turi nemažai draugų lietuvių, todėl vizitas į Lietuvą - artimuose jo planuose.

Paklaustas ar dar ketina kurti lietuviškų dainų užsiminė, kad tai tik pradžia ir jį be galo domintų galimybės bendradarbiauti su Lietuvos atlikėjais.

Užbaigdamas Serdar linkėjo, kad Lietuvos atlikėjų atliekama muzika populiarėtų ir taptų žinoma visoje Europoje.

Turkijos respublikos diena

2011-10-29T10:34:00.001+03:00

Spalio 29 Turkijoje: Respublikos diena (Turkijos Respublikos deklaracijos sukaktis). Tai diena, kai paminimas Respublikos paskelbimas 1923 m.

Trumpas priminimas iš Vikipedijos: Dėl sąjungininkų noro valdyti Anatolijos teritoriją prasidėjo Turkijos nepriklausomybės karas (1918-1923 m.) 1920 m. britų, prancūzų, italų ir graikų armijos užėmusios Stambulą pradėjo nuo Izmiro skverbis gilyn į Anatoliją. Nesusilaukę didesnio sultono pasipriešinimo Turkijos nacionalistai drauge su lyderiu Atatiurku įvykdė valdžios perversmą ir 1920 m. pasirašę Sévres sutartį įkūrė Turkijos respubliką, formaliai pripažįstama 1923 m. Lozanos sutartimi.
Mustafa Kemalis atsisakė savo karinės uniformos ir įkvėpė liaudį labai dideliam uždaviniui – paversti šalį demokratiška, pasaulietiška Turkijos respublika.

Visus turkus nuoširdžiai sveikinu.

Vėliavos kultūra Turkijoje

2011-10-22T12:01:00.001+03:00

Dauguma draugų, pažįstamų ar tiesiog šiaip sutiktų žmonių man nuolat pabrėždavo ir pabrėžia kaip gerbiama yra Turkijos vėliava, apie Tėvynės meilę ir Atatiurko kultą net nekalbu.

Vėliavomis puošiamasi per valstybines šventes, tiesa tai nieko naujo, juk visose šalyse taip daroma. Dar tepraėjo kelios dienos po terorizmo aktų Turkijoje, neminiu vieno kito pasprogdinimo be aukų. Tačiau Turkijos rytuose žuvus jauniems kariams, daugelis namų išsprogo kaip raudonomis uogomis, Turkijos vėliavomis.

Tiesa bestebėdama visą šitą "raudonį" ant namu, automobilių ir kitur. Pas mus tiesa trispalvės intensyviau suplevėsuoja laimingesnėmis krepšinio akimirkomis. Na bet grįžtant iš trispalvio nukrypimo prie raudonojo galiu pasakyti, kad arba mano suvokimas apie pagarbą vėliavai yra kitoks, arba pagarba vėliavai Turkijoje suprantama kažkaip iškreiptai, nes kokia gi pagarba kabinti vėliavą ant skalbinių virvės su skalbinių segtukais? Juk ant tos pat skalbinių virvės savo triuskikus kabinti, ten pat vėliava.

Taigi Erdoganai vietoje to, kad pasauliui demonstruoji savo vėliavos pagarbą, kažin ar tikrą, imkis veiklos, išmokyti savo liaudį pagarbos...

Nes dabar nepagarba tik ant žemės gulinčiai vėliavai, o kaip vėliava ant skalbinių virvės ar dar dievas žino kur... Man kaip skuduras kabanti vėliava ant kas antro namo tikrai nepapasakoja apie didžią jūsų pagarbą savo vėliavai.

tas rudens minkstumas...

2011-09-28T16:38:00.000+03:00

Nemoku apsakyti kaip man patinka sis metu laikas, toks siltas ir minkstas, vis primenanstis vaikyste pas mociute (nors ne kaime), kazkokiu salsvu palaimingumu pripildytas oras ir nors dienos ir trumpeja, taciau jos pilnos barchatinio svelnumo, primenancio nerupestinga vaikyste. Linkiu jums grazaus rudens.

Paskutiniai vasaros pasispardymas:Tell me about it...

2011-09-25T01:51:00.000+03:00

Sias nuotraukas pavogiau is savo puseseres tai jos pamatymai ir pasidziaugimai besibaigiancios vasaros malonumais. Man daug kas tapo iprasta ir ne kiek nestebina ivairus vaizdai. Sauletekius matau dazniau nei saulelydzius, taciau paganyti akis i kitu pastebjiimus kartu pasikuokti ar papasakoti, pakomentuoti smagu.

Si irasa skiriu savo mazajai ilgakasei :) linkiu, kad saules kerai lietingame Dubline nesuslaptu ir neistiztu, o tavo noras atsikraustyti i musu krastu taptu realybe.

Ramadano pabaiga

2011-08-25T23:52:00.000+03:00

Stai jau i pabaiga pasninko menuo, anot kalendoriaus ant mano saldytuvo rytoj Kadir gece, ypatingoji naktis butanti kas kart ramadano metu, kalendoriuje ji pazymeta kaip rugpjucio 27osios naktis, anot mano vyro, jei vykdai visas priedermes tai ju gerumas taip sakant anot Dievulio bus padaugintas is 1000. Prasom nepriimti sito komentaro uz gryna piniga, man tiesiog smagu pasidalinti mano vyro meginimu paprastai paaiskinti esme, o jo aiskinimai apie religija daznai primena Mario zaidima, kai anot jo uz kiekviena kazko padaryma gauni bonusus, kurie kaupias ir jais atsiskaitoma anapilyje. Smagu klausytis tokiu paaiskinimu, nes dogmatiski man ko gero butu pernelyg nuobodus, o gal net netenkinantys.

Man asmeniskai sis menuo praslinko, gal sakyciau praliuoksejo nepastebetai, kalediniu vakarieniu neruosiau, o be to del ilgesniu dienu buvo pakankamai laiko pasiruosti vakarienems. Ko gero pasiilgsiu ramadano pide duoneles, kuria labai pamego ir musu mazoji.

O nuo rugpjucio 31 dienos prasideda BAYRAM, ramadano pabaigos svente dar vadinama Seker Bayram - saldziaja svente, ko gero taip skamba graziau, nei tiesioginis vertimas cukraus svente. O saldumas del ivairiu priezasciu, del to, kad i musu duris belsis vaikai, o mes juos vaisinsime saldainiais, jei turetumeme cia daug giminiu, jie mus arba mes juos lankytumeme ir vel vaisinimasi sokoladu, o save gerbianti turkiska namu ponia demonstruoja savo ranku mikluma sutaisydama namine baklava... Hm paslapcia tikiuosi, kad anyta ir siemet pas mus atvaziuos su tuo didziuoju padeklu baklavos, kuria taip dievina uosvis.

Turkija - Lietuva krepšinio tiltas

2011-08-24T17:06:00.003+03:00

O mielas Kaune, taip gera tave matyti per Turkijos televiziją... Kaskart rodos per širdį, kas su akėčiomis skaudžiai pravažiuoja, nosį sukutena beveik pamirštas juodos duonos kvapo prisiminimas, ir suspaudžia širdį matant areną, nuo kurios tik per kelis šimtus metrų buvo mano namai, tiesa dar yra... Ten liko man brangūs žmonės. Labai pasiilgau...

Jei klausausi tai - Emre Aydin ir tik gyvai

2011-08-15T15:30:00.002+03:00

Muzika man dažniausiai malonus arba ne foninis triukšmas. Nesiklausau turkiškos muzikos na gal su keleta išimčių, viena tų išimčių vakar koncertavo mūsų kaime. Ta proga buvo gera ištrūkti ir pasiklausyti gyvai, nors teko matyti šį atlikėją gyvai ir anksčiau, tik kitomis ne muzikinėmis aplinkybėmis (na pasigirsiu mano buvęs viršinikas yra jo dėdė).

O čia jums mažas kasnelis mėnulio, apolono šventyklos ir EMRE AYDIN

Dar apie ramadaną

2011-08-13T17:38:00.000+03:00

Kai Lietuvoje ima artėti Kalėdos, Coca Cola būna pirmoji pradedanti kurti tą šventinę nuotaiką. Taip pat ir su ramadanu Turkijoje. Tiesa prie to prisideda ir kiti prekės ženklai, "kuriantys" šventinę nuotaiką.

Apie Turkijos Šaprą

2011-08-13T17:10:00.001+03:00

Kolegos sugeba suknisti nuotaiką, bet taip pat sugeba ją ir pataisyti. Taip jau būna, tokia jau ta kolegiško gyvenimo aplinka. Taigi iš pralinksminimo serijos, kažkaip viena kita tema užsikalbėję, pažiūrėjome žymaus Turkijos humoristo CEM YILMAZ video, seniai taip bebuvo, kad apsiverkčiau iki ašarų, na išskyrus atvejį, kai mano vyrą apkakojo paukštis.

Gaila, kad negaliu su jumis pasidalinti daugeliu jo pokštų, nes vis tik kalbą reikia žinoti ir kultūrinius niuansus, o mėginant išaiškinti pokštą jis liktų bespalvis.

Tačiau jums radau vieną CEM hehe taip sakant pono Džemo pokštą angliškai. Tiesa ir jis be papildomų žinių atrodo kažkokia nesamonė.

Taigi esmė ta, kad yra toks mistinis komiškas veikėjas Nasredin Hoca... O apie jį krūvos pasakėčių.

Apie jį ir pasakoja Džemas. Beje šou kuriame jis filmuojasi yra analogas kažkada Marijono vestam Taip arba Ne, jei lietuviškoji versija buvo kažkokia nyki, tai turkai ją pavertė viso vakaro žaidimu prikaustančiu prie TV daugelį šeimų, nors galų gale tai vis tiek kvailas šou.

Štai jums pasijuokti jei pavyks

2011 - ųjų ramadanas Turkijoje

2011-07-30T15:55:00.000+03:00

Štai ir paskutinis savaitgalis prieš pasninko mėnesį Turkijoje, nuo rugjūčio pirmos dienos, 30 dienų saulei patekėjus tikintieji ir praktikuojantys musulmonai laikysis pasninko: nei valgio, nei gėrimo, nei piktų minčiu ir šiukštu jokių intymumų, tiesa saulei nusileidus stalai bus nuklojami gausiomis vakarienėmis, kai kur vyks renginiai, bet turistinėje pusėje deja nieko ypatingo ir pritaikyto turistams nėra, čia niekas netrukdo turisto švento poilsio būgnų dundėjimais, keliančiais naktipiečiams prieš saulės patekėjimą. Ko gero bus apsiribojama savivaldybių rengiamamos labdaringomis vakarienėmis. Tiesa įdomus niuansas prieš šį šventą musulmonams mėnesį atsistatydino keturi karuomenės generolai. dabar šalyje diskusijos tai ar negi ši šalis suka muslmoniškosios linijos link, tačiau mano subjektyvia nuomone, ši šalis mielai tampa lyderiu ir pavyzdžiu kaip gali būti valdima musulmoniška šalis bet demokratiniais (tiesa turkiškais demokratiniais) principais.

Labai atvirai... žinote nieko ypatingo tas ramadanas ir juo labiau nieko baisaus, kas nori laikos kas nori ne. Aš būsiu toji kuri gamins vakarienę pasninkaujančiam vyrui, nors man nepatinka valgyti vėlai, tačiau šį mėnesį teks palaukti, nes vakarieniauti viena nemėgstu, o vienintelis ženklas, kad ramadanas artėja, tai visose duono kepyklose paskelbta, kad jos dirba visą para, na ir dar žinoma pakilusios maisto kainos, nes pasninkautoju alkio akys didelės, o pinigines valdo nebe smegenys, o alkani pilvukai. Vakar pirkome baklavos, kurios kaina jau šoktelėjus, ramadanas artėja vadinasi... Tiems kas laikysis linkiu ištvermės, tiems, kurie būsite šalia, pagarbos besilaikantiems, o tiems, kurie nieko nežino, ramadanas nėra baubas :)

Turkiški vardai

2011-06-11T11:09:00.000+03:00

Vardas yra zenklas...

Siandien mano dukrele jau beveik seseriu menesiu, nuostabi, sveika mergyte dziuginanti savo sypsenomis, ridenimaisis po kambari ir kitokiais vaikiskais juokais, kurie svieziai iskeptiems teveliams tikra palaima. Norejau pasidalinti savo tarpkulturine patirtimi renkantis varda. Suzinoje, kad laukiame dukrytes ieskojome tokio vardo, kuris turetu prasme ir Lietuviu kalboje, o taip pat Turku. Tokiu vardu tiesa nera daug, tada turedama laisva akimirka, ko gero perskaiciau visus turkiskus vardus, kuriuos galima rasti interneto platybese. Issukis rasti toki varda kartais atrode be galo sudetingas, taciau siandien zinau, kokius vienodus vardus turi Turkija ir Lietuva. Tiesa, reiketu pazymeti, kad dauguma Turkijoje vartojamau vardu yra arabu arba persu kalbos kilmes, religija taip pat turi didele itaka vardams, o kur dar tradicijos. Taigi pagal Turkiskas tradicijas musu dukra turejo gauti vyro mamos varda, kuris siaip visai man patinka, tik paciai vyro mamai nepatinka, todel ji paprase nevadinti, taip likome atpalaiduoti nuo pareigos. Tiesa labai nustebau radusi vardus Nida, Lina, Milda, Melda, Eda, Melisa, Ada (pastarasis buvo mano favoritas, taciau mano vyro isitikinimu tai vyro vardas Turkijoje). Taip pat yra nemazai graziu ir rodos visai neturkiskai skambanciu vardu tokiu kaip Defne, Sibel ir t.t.

Net ir is tu keliu vardu issirinkti daresi sunku, o kur dar turkiski biciuliai, seima ir visi kiti, kuriems rupejo prisideti isrenkant varda, taigi tarp pasiulymu buvo ir Zara, ir Kubra, Ela, Melda, Arzu ir dar dievas zino kas. Man buvo keista, kad zmones taip megsta kistis i vardo rinkima vaikui, kuri net ne jie pagimdys. Visi nuolatos turejo ideju ir pamokymu kaip vardas turi buti isrenkamas.

Vienu tvirtinimu tai turi buti grazus prasmingas vardas ir dar butinai paminetas Korane, kitaip toks vardas netinkamas.

Veliau radosi mane paremusiu, kad svarbiausia grazi prasme ivairiose kalbose ir kad Korane neturi buti minima. Taip galu gale liko keli vardai vienas is ju buvo visiskai ne Turkiskas na galima sakyti biblijskas, o juokingiausia, kad dukrele varda galima sakyti issirinko pati :) Turi trumpa viena varda.

Taip, siandien sulaukiu daug klausimu Turkijoje ka reiskia sis vardas, o as perklausiu kuria kalba jie nori zinoti prasme: Arabiska, kurdiska, lietuviska ar amerikos indenu :D Taciau visose kalbose sis vardas prasmingas, gaila, kad ne turku kalba :(

O smalsaujantiems ir suprantantiems turku kalba, rekomenduoju si puslapi vardu archyvas

Ūsuotieji turkai ir ką gali jums papasakoti ūsai

2011-05-20T16:45:00.000+03:00

Kaip jau skaitėte kelionių manijos parengtame tekste, vienas iš neteisingų įsivaizdavimų, kad turkas būtinai bus pilvotas ir kas be ko ūsuotas (nors pilvotų nemažai, bet ko gero ne ką daugiau Lietuvoje pagyvenusių pilvotukų).

Taigi apie ūsus... Ūsuotų turkų gal kiek daugiau nei Lietuvių, bet tikrai ne dauguma. Ūsai šioje šalyje ne tik šiaip veido plaukai, bet gali būti politinių pažiūrų išraiška. Kažkada rašiau apie turko asmenybės tipą, kurį gali apspręsti jo dėvimi batai, o štai prie batų pridėję ūsų teoriją sužinosite ir politines pažiūras.

Dominuoja trijų tipų ūsai. Štai pavyzdžiui vešlūs, ant lūpos užlipę ūsai. Kaip antai paveikslėlyje dažnai vadinami "komunistų" ūsais,

tiesą sakant palyginus su vienu kitu totaliratirinio valdymo lyderiu (vienu iš didžiųjų "tėvų"), matomai bandoma atkartoti jų ūsus. Turkijoje beje sėkmingai savo veiklą vykdo Turkijos komunistų partiją, o vieno lyderio vardas tapo toks populiarus, kad daugelio komunistinių pažiūrų tėvų vaikai gavo tą vardą.

Atleiskite apie politiką daug papasakoti negaliu, nesu ekspertė, nesijaučiu kompetetinga komentuoti, bet kiek teko pastebėti Turkijoje yra komunizmo šalininkų, kartais rengiami minėjimai su gvaizdikais ir pan. Ko gero tai labiau pasipriešinimas kitai virš lūpos pakirptais "migdoliniais" ūsiukais turkų grupei, kurie taip sakant proislaminės politikos šalininkai.

Dabartinis ministras pirmininkas šiuo metu su tokio tipo ūsiukais. Nemažai religingų dėdžių taip pat bus su tokiais veidaplaukiais. Na ir dar viena ryški ūsuotūjų grupė, kai ūsai svyra žemyn. Taip vadinami pilkieji vilkai, Turkijos nacionalistai. Jiems būdingas perdėtas galingojo tėtušio pono Kemalio Atatiurko šlovinimas bei tikėjimo, kad Turkija yra pasaulio centras.

Taip, kad ponai ir ponios ūsai Turkijoje rimtas reikalas. Ne visi ponai ūsuoti, bet jei ūsuoti, tai jų ūsai gali turi tam tikrą reikšmę...

.

Žemės drebėjimas Turkijoje

2011-05-20T11:16:00.003+03:00

Labas rytas, kad Turkijoje įvyko žemės drebėjimas sužinojau iš Lietuviškos žiniasklaidos, kurią mėgstu paskaitinėti ramiais rytais. Antalijos pusėje žemės drebėjimo nejautėme ir net nežinojome iki šio ryto.

Nors žemės drebėjimo aukos dažniausiai sužeisti dūžtančio stiklo arba panikos aukos, pasirodo buvo tokių, kurie išsigandę iššoko per balkonus, taip susižalodami.

Senesni pastatai taip pat neatlaikė drebėjimo.

Tačiau visų atostogaujančių artimiesiems patariu nepanikuoti, nes apie žemės drebėjimą jūsų artimieji ko gero sužinos tik iš jūsų.

Daugiau naujienų:
Zemes drebejimas Turkijoje
zemes drebejimu rizikos zemelapis

Batai ir asmenybės tipas 2

2011-04-05T17:07:00.000+03:00

Pamenate, kai rašiau apie batų ir asmenybės tipą, šiandien netikėtai toks nušvitimas mane aplankė... Juk tai Aladino batai ir visomis prasmėmis tie herojai būna tikri Aladinai, juos puola džinai, jie savo damoms siekia būti herojais. Oi net nėra ką pasakoti, jei norite intrigos ar pasakos bei burtų, būtinai pabendraukite su vienu tokiu Aladinu, atpažinsite iš ilgų nosis užrietusių batų, tik žinoma nesitikėkite senoviškų, juk Aladinas nusimete šalvarą (plačias kelnes nusmukusiu klynu) ir įšoko į džinsus, o siuvinėtas kurpaites pakeiti lakuoti ir nelakuoti, bet keistą eiseną sukuriantys riestanosiai batai.

Turkų patobulintas Lietuvos žemėlapis 2011

2011-04-01T11:18:00.001+03:00

Na štai dar neseniai juokėmės, kad Lietuvos sostinė turkams Purnuškės, tai 2011 turkai ėmė ir pasitaisė, Lietuvai atidavė Liepoja, šiek tiek Baltarusijos davė. Taigi belieka pasilinksminti iš 2011 turkiško baltijos jūros žemių padalijimo.

P.S. už nuotrauką dėkoju Elenai ;)

Šalikai šalikėliai iš Turkijos ir ką gero su jais galima padaryti

2011-03-25T10:34:00.001+02:00

Ko gero ne viena moteriškė namuose turi bent vieną šalikėlį iš Turkijos, tačiau ne visada žino kaip gražiai jį pasirišti, kaip paversti gražiu aksesuaru.

Štai jums trumpas pradžiamokslis, kaip pasirišti šalikėlį gražiai.

Vidivodo.com : rus kadınların estetik eşarp bağlama yöntemleri Etiket:

10 dalykų, kuriuos reikėtų žinoti apie Turkiją

2011-03-24T10:05:00.003+02:00

Prisipažinsiu, kad šįkart įdedamas teksta yra ne mano, o pasiskolintas iš kelionių manijos, kuriame išdėstoma 10 dalykų, kuriuos reikėtų žinoti apie Turkiją. Visą tekstą perleidusi per savo asmeninę patirti, patvirtinu, kad jis labai taiklus ir pastabos vertos dėmesio. Gero skaitymo bičiuliai.

Greičiausiai dauguma yra girdėję apie turkišką arbatą, kebabus ir derybų meną šioje šalyje. Tačiau norintys pažinti Turkija iš arčiau turėtų žinoti ir šiuos šalies kultūros aspektus.

1. Ne visi turkai vyrai nešioja ūsus

Šis stereotipas apie turkus yra vienas iš labiausiai paplitusių. Tiesa, vis dar galima sutikti senyvo amžiaus turkų su vešliais ūsais, tačiau jaunuoliai ūsų nemėgsta.(Apie ūsus pažadu parašyti daugiau ateityje - čia ir toliau šiuo šriftu pateikiamos Gyvenimas Turkijoje pastabos)

2. Turkijoje nėra kupranugarių

Turkijos kurortuose įprastas vaizdas yra kupranugariai, laukiantys smalsių poilsiautojų žvilgsnių ir fotoaparatų blyksčių. Tiesiog kažkas suprato, jog turistams patinka šie gyvūnai. Tačiau Turkijoje iš tikrųjų nėra nei dykumų, nei vietinių kupranugarių.

3. Oficiali šalies kalba yra turkų

Vienintelė oficiali kalba šioje šalyje yra turkų, tuo tarpu arabų ir kurdų kalbomis kalba tik nedidelė dalis Turkijos gyventojų. Turkų kalba priklauso tiurkų kalbų grupei ir yra panaši į kalbas, kuriomis kalbama Azerbaidžane, Turkmėnijoje, Uzbekijoje. Turkų kalba neturi nieko bendra su arabų kalba, nebent keletą panašių žodžių. Nors dauguma turkų yra musulmonai, tačiau jie nėra arabai.

4. Kepsninė maistui ruošti gali būti naudojama bet kuriuo paros metu

Turkijoje tiek pusryčiai, tiek pietūs, tiek vakarienė gali būti gaminami kepsninėje. (grilyje) Šalyje taip pat populiarūs piknikai, kurių metu turkai į gamtą paprastai pasiima ir mangal, t.y. nešiojamą kepsninę. Pamėgtas restoranų tipas šalyje yra kendin pişir kendi ye, kuris išvertus į lietuvių kalbą skambėtų maždaug taip: „pasigamink ir suvalgyk“. Tokio restorano svečiai patys išsikepa mėsą nedidelėje kepsninėje.

5. Turkai labai mėgsta muilo operas

Turkijoje masiškai „kepamos“ dizi, arba muilo operos. Kiekvienas regionas turi savo serialą. Turkai mėgsta bendrauti namuose ir vakarus neretai leidžia žiūrėdami muilo operas. Turkų sukurti serialai populiarūs ne tik šalyje, bet ir už Turkijos ribų, daugiausiai arabų šalyse ir Centrinėje Azijoje. Teigiama, jog serialų dėka Turkijoje išaugo turistų skaičius iš arabų šalių.

6. Turkai yra labai svetingi

Jeigu turkas pakvies jus pasisvečiuoti į savo namus vos po pusvalandžio pažinties, nepanikuokite. Turkai yra nepaprastai draugiški ir svetingi. Daugumai turkų bus garbė vien tik išgirdus jūsų sutikimą apsilankyti jų namuose, kur būsite gausiai vaišinami.

7. Turkai yra labai smalsūs

Bendraudami turkai yra linkę apipilti pašnekovą klausimais, tokiais kaip „Iš kur atvykote? Ar esate vedęs? Ar turite vaikų? Kiek jums metų“ ir pan. Daugumai atvykėlių panašūs klausimai atrodo pernelyg asmeniški, tačiau turkams tai yra įprasta.

8. Draudžiama dėvėti skaras viešuose pastatuose

Tradicines skaras dėvinčioms merginoms ir moterims draudžiama netgi studijuoti universitetuose. Kitose vietose skarų dėvėjimas yra asmeninis pasirinkimas. Šių tradicinių galvos apdangalų dėvėjimo tendencijos skirtingose vietovėse ar miestuose labai skiriasi, tačiau tyrimas rodo, jog moterų, dėvinčių skaras, skaičius sumažėjo nuo 73% 1999-aisias iki 64% 2006-aisiais metais. (po 2010 metų referendumo, šis įstatymas panaikintas ir į visas viešas įstaigas tradicinius galvos apdangalus dėvinčios moterys yra įleidžiamos, arba turi būti įleidžiamos)

9. Jums patinka Tarkanas? Bet yra ir kitų...

Panašiai kaip ir muilo operas, turkai mėgsta turkišką pop muziką. Tačiau šalyje klausomasi ne tik populiariojo Tarkano, bet ir kiti dainininkų bei grupių, pavyzdžiui, Sezen Aksu, Öykü & Berk.

10. Neminėkite „Vidurnakčio ekspreso“

Keleto draugų turkų paklausiau, su kokiais stereotipais apie Turkiją ir turkus jie dažniausiai susiduria keliaudami po užsienį. Beveik vienbalsiai visi atsakė, jog tai yra „Vidurnakčio ekspresas“. Šio filmo scenarijaus autorius yra atsiprašęs visos tautos už filme neigiamai pavaizduotus turkus, tačiau Turkijos gyventojai iki šiol jaučiasi įpareigoti aiškinti pasauliui, kad negalima tikėti viskuo, kas rodoma filmuose.

Pagal Matadornetwork.com parengė Kelioniumanija.lt

Žiema pavasarį kur... ? :D

2011-03-10T15:10:00.001+02:00

Na ką, o jūs vis manėte, kad Antalija tai jūra, saulė, palmės ir kokteliai? :D Žiema ir Antalijoje žiema, tiesa sniegas nėra toks jau įprastas reiškinys, bet pasitaiko ir Antalijoje. Gaila Side kaime, tik artimiausi kalnai tikrai padengti sniegeliu ir šaltokas vėjas šukuoja prieš plauką.

Lietuvaitė susižadėjusi su Turkijos pop žvaigžde

2011-03-08T10:40:00.000+02:00

Nors naujiena jau nebe naujiena Turkijoje, bet gal dar Lietuvos gandonešių nepasiekė žinia, kad kol kas mums nežinoma Asta tapo Turkijos popžvaigždės Serdar Ortač sužadėtine. Kaip skelbia Turkijos geltonoji spauda, Serdar ir Asta susižadėjo viename Kipro viešbučių pirmąją vasario savaitę.

Kaip praneša Turkijos spauda, Serdar pasipiršo Astai su aštuoniolikos tūkstančių dolerių vertės žiedeliu, atgabentu iš Pietų Afrikos.

Asta jei tu skaitai, būk miela, atsiliepk ir papasakok koks gi ten tas žiedas ir kokios tos sužadėtuvės :)

Dar kitoks gyvenimas Turkijoje

2011-03-07T16:15:00.000+02:00

Nuo šiol ko gero rašysiu vis rečiau, nebent mane Turkija kažkuo stulbintu, kad neįtikėtinai niežėtų, pasidalinti, atradimais ar praradimais Turkijoje. Šiandien džiaugiuosi mielu rūpestėliu - savo dukrele, kuriai ir skiriu visą savo laiką, turėdama laisvą akimirką, pažadu grįžti ir jums rašyti apie stebuklingą (šiam žodžiui kiekvienas iš jūsų galite uždėti tokį kontekstą, kokį tik norite) Turkijos kaštą.

Šiandien džiaugiuosi saulėtomis šiek tiek šaltokomis pavasario dienomis, daug šviežių vaisių ir daržovių, maloniais žmonėmis, mano dukrelę vadiančiais bjaurute :D

Tiesa tas vadinimas bjauručiais ne dėl to, kad jie bjaurūs, o dėl to, kad žmonės džiaugiasi ir bijodami nužiūrėti mažą vaikutį, vadina jį ar ją bjauručiais ir "paspjaudo" na ir nesuskaičiuojamas Mashallah kartojimas vėl nuo to paties nužiūrėjimo. Dar kiti žmonės prisega vaikučiams karoliukus nuo nu-ižiūrėjimo, mes kol kas to nedarome, netikiu, karoliukų magija :D

O šiaip būti mama Turkijoje visai smagu, žmonės geranoriški ir mylintys vaikus, gal todėl daug šeimų iš Lietuvos renkasi atostogas Turkijoje.

P.S. šį savaitgalį mano mėgstamiausiame restorane mano 2 mėnesių kūdikiui pasiūlė ADANA KEBAB (aštrų maltos mėsos kebabą), mes tik nusijuokėme ir padėkojome. Mano mielas vyras nuo tokio pasiūlymo vos nepaspringo :D

Ziema Turkijoje

2011-02-16T22:54:00.001+02:00

Kokia ji? Kasmet ko gero rasau sia tema, pernai rasiau kas nepatinka, tai tie niuansai visiskai nepasikeite, o siokiu tokiu privalumu turi vis tik turkiska ziema... Daug daugiau saules (bet tai nebutinai reiskia, kad silumos, kartais tenka ir su pirstinemis ir su kepure zygiuoti laukan), daug svieziu vaisiu, maziau zmoniu (gerai tiems, kurie megsta ramybe). Kad sniega galima pasiekti panorejus, o panorejus galima megautis zaluma ir palmemis.

Galu gale... gera ten kur tavo namai ir kur jautiesi kaip namuose... Turkija vis tik tapo mano namais, nors duonos, surio ir desros as visada ilgesiuos :)

Kūdikėlio gimimas Turkijoje

2010-11-29T02:17:00.001+02:00

Skiriu likimo draugėms laukiančioms stebuklingų kalėdų :)

Šį kartą nenoriu rašyti daug, nes daug šiuo klausimu pasakyti dar ir negaliu, tačiau kokius kelis mėnesius sekiau vienos imigrantės dienoraštį apie laukimą, apie įvairias kultūrines subtilybes. Siūlau ir jums pasiskaityti Elle Loftis straipsnelius anglų kalba. Manau padės pažinti šiokią tokią Turkijos kultūros dalį:

Laukimasis
Šiek tiek apie draudimo sistemą
Apie anytas
Laukimas ir serialai
Gydytojai
apie siaip
Natūralus gimdymas VS Cezario pjūvis
Trečiasis trimestras
Artėja
Draugams gime kudikelis
Vaikų žaislai ir įranga
Finalas artyn
Apsinuodijimas ir grėsmė
Išandymų metas
pamokos
Gimdymas priartėjo
GIMIMAS
ir finalas: lankytojų kultūra po gimimo

P.S. Pavadinimai tiesiog iš galvos, sudėlioti chronologijai.

Prie viso to reikėtų pridėti, kad vaiko gimimas ne tik svarbus įvykis jaunos šeimos gyvenime, bet ir didelis įvykis visiems, todėl jaunoji šeima pasirūpina atminimo dovanėlėmis, privačios ligoninės ar net pačios šeimos puošia duris, motina puošiama "karūnėle", kuria atstoja lankeliai, o kur dar kūdikiams skirti kostiumai, kai paliekama ligoninė. Prašome paganyti akis žemiau:

atminimo dovanėlės prie kurių segami migdolai: (bebek sekeri):

Durų papuošimai: (kapi susleme)

"Karūnėlė" (lohusta taci)

kūdikio kostiumas išsirašymui iš ligoninės (hastane cikis takim):

Na ir dar daug visokių neatrastų įdomybių, kuriomis jūs galite papildyti šią istoriją.

Dviguba pilietybė ar mums jos reikia ?

2010-11-18T20:46:00.001+02:00

Prezidentė D. Grybauskaitė vetavo dvigubos pilietybės įstatymą. Apie tai skelbia visos masinės komunikacijos priemonės. Straispnius internete galite rasti čia o taip pat ir Lietuvos ryte bei delfi na ir dar daug kur kitur.

Komentaruose pilasi purvai ant išvykusiųjų, emigrantai nepagaili pakeiksnoti tėvynės. Žinoma gaila, kad mūsų vaikai gimę Lietuvoje ar ne Lietuvoje tampa nebereikalingi, nors gyvenant užsienyje, svetimoje kultūroje tenka įdėti daug daugiau pastangų išauginti save Lietuviais laikančius žmones, tik tokių lietuvių, gyvenančių svetur motinai tėvynei nelabai reikia. Kaip ir nereikai mūsų nutekėjusių toli, Išlaikydamos Lietuvišką pilietybę turime rinktis nelegalių darbuotojų dalią ir dar kitų įvairių niuansų, tačiau tokia jau Lietuvos valdžia, tokie ir įstatymai.

Miela tevyne skirk pilietybę sportininkams, kultūros veikėjams, bet atimk iš mūsų gimusių, augusių ir auginančių lietuvius...

Kurban Bayram - Aukojimo šventė Turkijoje

2010-11-16T22:53:00.001+02:00

Šiandien Turkijoje kaip ir daugumoje musulmoniškų šalių - švenčiama aukojimo šventė, turkiškai vadinama Kurban Bayram ar Eid al-Adha arabiškai kalbančiose šalyse. Ši šventė švenčiama praėjus 40 čiai dienų po ramadano pabaigos.

Šios šventės ištakos siejasi ir su krikščionims žinoma Abraomo istorija iš senosios biblijos. Plačiai žinomas pasakojimas, kad Dievas, norėdamas išbandyti Abraomo tikėjimą, liepęs jam paakoti sūnų izaoką, kai Abraomas buvo bežudąs savo sūnų, tačiau dievas atsiuntė jam avinėlį ir paprašė paaukoti jį vietoje sūnaus. Štai tokios ir yra ištakos šiai šventei.

O pati šventė primena vieną iš mūsų didžiųjų švenčių, kai susiburia šeima, vieni kitus sveikina, lanko, daug ir skaniai valgo.

Žinoma šventės dalimi yra ir avinėlio aukojimas, tiems kurie gyvena nuosavuose namuose, gali tai daryti savo kiemuose, kitiems savivaldybės skiria vieną vietą, kurioje galima skersti.

Dar įdomi vieta yra avinėlių, ožiukų ir jaučiukų turgus, kiek teko lankytis didžioji dauguma yra vyrai, na žinoma tai jų darbas ir jų pareiga šis aukojimas, bet aš stengiuosi nepraleisti, man įdomu kaip ir kodėl renkamasi, kokios paslaptys norint išsirinkti gerą avinuką, tai kas be ko jis turi būti ne riebus, ne apgeltęs (nes tai reikštų, kad jis buvo šeriamas specialiai, kad užaugtų ir mėsa turės nemalonų prieskonį), kai kam aktualu, kad gyvulys būtų simpatiškas, tarkime su ragais, kitiems tinka ir be ragų ir žinoma DERYBOS.... Kaip gi be jų...

Tiesa, labai linksma stebėti, kai koks gyvulėlis pabėga, o banda vyrukų vaikosi, kol pagauna arba nepagauna...

Beje skerdžiama šiek tiek kitaip nei mes esame mate skerdynes mūsų kaimuose. Gyvuliui yra glostomas kaklas, sukalbama maldelė ir perpjaunamą arterija, gyvulys šitaip miršta greičiau ir patiria mažiau streso, taigi kas aktualu būtų lietuviams, mėsa yra EKOLOGIŠKESNĖ, nei, kad jūsų Maximos dešrelės be E... Daugeliui negyvenusiems kaime ir nebuvusiems skerdynose, tai atrodo barbariška, bet mano nuomone tai tokia pat natūrali procedūra kaip ir bet koks skerdimas. Taip pat ši mėsa dalinama į tris dalis. Vieną pasiliekama sau, kita išdalinama neturtingiesiems ir trečioji pasidalinama su giminėmis.

Na o pabaigus kruvinuosius skerdynelių darbus, pasipuošiama naujais drabužiais, todėl prieš bayramą paprastai nuolaidų nebūna, kaip tai būtų Lietuvoje prieš šventes.

Ir prasideda lankymai, saldumynų valgymai, vyresniųjų rankų bučiavimas, už tuos bučinius pinigėlių gavimas. Daug klegesio, šurmulio, persivalgymo. Daug malonaus šventiško šurmulio.

Taigi visus jus su Aukojimo švente :)

Youtube ir vėl bus uždraustas Turkijoje

2010-11-02T22:50:00.002+02:00

Vos trims dienoms praėjus po draudimo panaikinimo Turkijoje , vėl prašoma blokuoti Youtube. Kaip pranešama Foxnews.com naujienose, Turkijos Telekomunikacijų tarnyba blokuos Youtube ir vėl tačiau šį kartą priežastis - buvusio opozicijos lyderio Deniz Baykal skundas dėl pasirodžiusių intymių video (Trumpas paaiškinimas tiems, kurie nieko nežino dabartinės opozicijos vadovas pasitraukė iš savo posto šį pavasarį, po skandalingų video išplitimo internete. Video medžiagoje jis - užfiksuotas besilinksminantis su viena savo kolegių viename iš viešbučių).

Kaip praneša Anatolija naujienų agentūra, antradienį teismas nagrinėjęs opozicijos lyderio Deniz Baykal skundą nusprendė, kad Youtube turėtų būti blokuojamas, o šis sprendimas praneštas Youtube portalo vadovybei.

Turkijos Telekomunikacijų tarnybos pareigūnai reikalaus, kad video medžiaga būtų kuo skubiau pašalinta arba Youtube bus blokuojamas visoje šalyje.

Prieš tai du metus Youtube buvo blokuojamas už įžeidimą Turkijos respublikos įkūrėjui Mustafa Kemaliui Atatiurkui.

Daugiau informacijos galite rasti ČIA

O Kaune štai taip atrodo sielų upė

2010-11-01T21:11:00.000+02:00

Kai Lietuvoje degamos vėlinių žvakelės

2010-11-01T19:05:00.000+02:00

Šiandieną Lietuvoje daugelis skuba ant artimųjų kapų uždegti žvakelę, padėti gelių ant mylimų ir artimų žmonių kapo. Turkijoje tokios šventės skirtos artimųjų kapų lankymui nėra, tai daroma per religines šventes ar kitu patogiu metu.

Kapai taip pat skirias... Ne be reikalo juokajama, kad vesk Lietuvę moterį jei nori, kad tavo kapas būtų prižiūrėtas gerai.

Savotiška lietuviška konkurencija pasireiškia ir kapų puošyboje, kapų sodininkystėje ir visokiame kitokiame dekore. Rodos visiems norisi, kad kapas būtų už kaimyno geresnis, gražesnis, švaresnis. Turkijoje tiek pats mirties faktas, tiek laidotuvių tradicijos ir kapo kaipo tokio objekto egzistavimas visuomenės gyvenime visiškai skirtingas.

Turkijoje laidojama kuo greičiau po mirimo, todėl graudulingų šermenų, fotografijų prie mirusiojo, žvakelių kūrenimo, giedorių dalyvavimo ir kitokių lietuviškoms laidotuvėms būdingų atributų Turkiškose laidotuvėse nėra.
Velionis tiesiog nuprausiamas susukamas į baltą drobulę, galva guldoma Mekos link ir taip sakant sudiev mylimasis brangusis artimas žmogau.

Kapeliuose keistai rašomos gimimo datos, dabar jau nebepamenu paaiškinimo, bet tai susiję su religija, tad nepagalvokite, kad seniau turkai mirdavo tik būdami šimtamečiai, tiesiog gimimo fakto ataskaitai naudojamas man nesuprastas laiko matavimas, paremtas religiniu paaiškinimu.

Turkai taip pat nepadaro sodelio iš kapo ir neatrodo, kad lankoma dažnai, o degančios žvakės niekada neteko matyti.

Tačiau religingas žmogus eidamas pro kapines visada sukalbės maldą už mirusiuos, nors ten ir nėra jo artimo žmogaus.Manau, tai graži tradicija paminėti mirusiuosius be ypatingų dienų, be ypatingų progų.

Šiandieną Turkijoje esančius Lietuvius kviečiu uždegti bet kokią žvakelę turimą namuose, prisiminti artimuosius, juk mūsų bendravimui su vėlėmis taip pat nebūtinas akmens paminklas ar išravėtas sodelis ant kapo...

Ramybės jums šį vakarą...

Stulbibnanti naujiena Turkijoje VEIKIA YOUTUBE

2010-10-31T10:05:00.002+02:00

Na ką mano Facebook anketa nuo ryto plūsta džiugiais įrašais ant bičiulių sienų. YOUTUBE draudimas Turkijoje atšauktas.

Po 2.5 metų Youtybe draudimo, kuris buvo uždėtas dėl Turkijos Respublikos įkūrėją Kemalį Atatiurką įžeidžiančių video.

Daugiau informacijos skaitantiems Turkiškai:
http://www.hurriyet.com.tr/ekonomi/16177390.asp?gid=373

Lietuva po ilgesnio paviešėjimo Turkijoje

2010-10-27T16:51:00.002+03:00

Lietuva Tėvyne Mūsų... Dar ne taip seniai nusileidau ant Lietuvos žemės, kuri pasitiko gelsvėjančiu kraštovaizdžiu, draugės pasitiko su duona ir varškės sūreliais... (tai ko labiausiai buvau pasiilgusi).

Tai koks gi vaizdelis ant Lietuvos po ilgesnio pabuvimo šalyje kur problemų nėra, o jei jų yra tai tu turi problemų. Akivaizdu, kad visi lietuviai kažkokie problemų rinkiniai, realiai tikrai labai gražūs žmonės, bet labai jau surukę ir neišmokę džaugtis paprastais gyvenimo džiaugsmais.

Tarkime kaip gera ir gražu eiti gatve, kurioje nesivolioja krūvos šiukšlių... Kur galima valgyti varškę, gardžius sūrius, o kava išsininešimui tiesiog tapusi neatskiriama daugelio gyvenimo dalimi, Kavos galima gauti paprastai ir tai nebus tirpi kava už[ilta verdančiu vandeniu ir pabalinta pieno milteliais.

Lietuva - šalis, kur alus kainuoja mažiau nei geriamas vanduo, tad jei esi nealkoholinių gėrimų vartotojas Lietuvoje tenka labiau pakratyti piniginę. Kažkur girdėta frazė jog alus lietuviams yra gaivusis gėrimas yra absoliuti tiesa.

O beje einant per gatvę... koks komfortas tave perleidžia net jei tik uždėjai kanoplėlę ant "zebriuko"... Net ir praėjus kiek laiko aš vis dar nepatikliai einu per gatves Lietuvoje... Tas įprotis įgytas Turkijoje saugoti savo užpakaliuką nuo galimo nutrenkimo giliai įsikerojęs.

O labiausiai mane pribloškė tas E-MARKETINGAS Lietuvoje. Ne elektroninis, o EKOlogiškas... rodos iki šiol nuodijomės, o va dabar visi gamintojai gamina viska be E. Na žinoma ir Turkijoje Organik analogiškas jokių E šūkiams Lietuvoje, tačiau tokios isterijos nėra. Man tai kvepia nauja ir erzininančia komercija, geresniu ekonominiu laikmečiu mada buvo socialinė atsakomybė, dabar naujas trend Lietuvoje Ekologija... Bet kiek jos samoningos ir sąžiningos, paliksiu gamintojams ir patiems vartotojams, bet tikrai nejuokinkite su ta EKO mada...

O vienas nuostabiausių dalykėlių... jaukios kavinės kur galima užsisakyti tik didžiulį gardžios arbatos puodelį su sausainėliu ar gabalėlio pyrago ir tiesiog smagiai leisti laiką su draugais....

Ir dar kartą gerai ten kur mūsų nėra, o dar geriau ten kur mes atostogajame.

Ką bendro turi Turkai ir Lietuviai

2010-10-24T21:47:00.002+03:00

Ne šį kartą nesigilinsiu į rimtas ir sudėtingas temas, bet kviečiu pasiklausyti dviejų dainų :)

Marijono Mikutavičiaus Ar mylėsi tu mane

ir Athena Holigans

o čia galima pasiskaityti nedidelį straipsnį kas nuo ko http://shilta.lt/tag/marijonas-mikutavicius/

Turkijos Lietuviams

2010-10-12T13:17:00.000+03:00

Štai pagaliau turime pirmuosius iniciatyvos žingsnius Turkijoje kuriant Turkijos Lietuvių bendruomenę. Prašau visų, kuriems aktualu atsiliepti į šį kreipimąsi ir prisidėti, kuriant Lietuvių bendruomenę Turkijoje.

www.turkijoslietuviai.lt

Mieli Lietuviai Turkijoje,

Sveikinamės su jumis iš saulėtosios Turkijos. Gyvenime taip jau nutinka, kad būdami Lietuvos piliečiais esame nubloškiami į tolimus kraštus. Šiuo kreipimusi norime atkreipti Jūsų dėmesį į iniciatyvą suburti Lietuvos bendruomenę Turkijoje.

Nors daugumai ši tolima šalis tapo atostogų stotele, tačiau, kai kuriems Jūsų ši šalis tapo antraisiais namais. Tikimės, kad su jūsų entuziazmu ir pagalba sukursime stiprią bendruomenę, kuri padės burti tautiečius, teiks pagalbą naujai atvykusiems lietuviams, skatins tautiškumą bei stiprins Turkijos ir Lietuvos bendradarbiavimą, kultūrinius ryšius bei garsins Lietuvos vardą.

Šiandieną žengiame mūsų pirmuosius žingsnius, todėl nuoširdžiai jūsų prašome atsiliepti į mūsų kreipimąsi: atsiųskite savo kontaktus (vardą, pavardę, e- pašto adresą, nurodykite miestą Turkijoje, kuriame gyvenate). Taip pat galite pasidalinti savo idėjomis ir pasiūlymais. Laukiame jūsų laiškų:

turkijoslietuviai@gmail.com
lina@turkijoslietuviai.lt
giedre@turkijoslietuviai.lt
Jūsų kontaktai reikalingi tik komunikicijai, be jūsų sutikimo jie nebus perduodami trečiosioms šalims, taip pat Lietuvos Ambasadai Turkijoje ar kitoms institucijoms Lietuvoje.

Lietuvos žemėlapis Turkijoje

2010-10-12T13:09:00.001+03:00

Šį kartą dėkoju savo bičiulei Elenai už nįtikėtinai linksmą fotografiją iš Stambulo Sabiha Gokcen oro uosto esančio azijinėje dalyje.

Taip sakant štai kur nori Turkai iš Azijinės dalies atskristi į Lietuvą, ne į Vilnių ar Kauną, bet į PURNUŠKES :)

Ramadanui pasibaigus

2010-09-10T21:37:00.001+03:00

a ka ramadano menuo baigesi, sias tris dienas Turkijoje vadinamas Ramazan arba Seker Bayram (ramadano arba Saldzioji svente). Svente pradedama vyresniuju seimos nariu rankos buciavimu ir priglaudimu prie kaktos, tuo tarpu vyresnieji atsilygindami vaikams dovanoja pinigus

Veliau sedama gausiu sventiniu pusryciu, kuriu stalas nukrautas ivairiausiais patiekalais, taciau be klasikiniu pusrytiniu elementu Turkijoje neimanomas.

Ryta visi pasipuose naujais drabuziais seda pusryciu, o vaikams dar viena pramoga, kad papusryciave jie puola lankyti kaimynu ir sveikinti su atejusiomis sventemis, apsilanke vaikai vaisinami ivairiais saldumynais, bet zinoma tarp vaiku populiariausi sokoladiniai.

Tuomet prasideda giminiu ir kaimynu lankymas kiekviena seimininke stengiasi pavaisinti savo kepta baklava ar kitokiu tradiciniu saldumynu, kuriam pagaminti reikia daug kantrybes ir puikiu igudziu. Sriubciojama arbata kalbama apie nieka ir visi kiti panasus sventiniai ritualai. Galu gale sventes, kad ir kokios jos bebutu baigiasi persivalgymu, nes kur tik beapsilankytumei reikia suvalgyti bent gabaleli saldumyno, o blogiausiu atveju sokoladini saldaini ar turkisko gardesio, vadinamo - lokum.

Visiems esantiems Turkijoje siuo metu linkiu islikti sveikiems ir gyviems po dideliu doziu cukraus, o as einu suvartosiu dar gabaleli baklavos, kuria mums paruose mano anyta.

IYI BAYRAMLAR VISIEMS :)

Lietuviško gėrio atitikmenų sarašas

2010-08-13T16:33:00.007+03:00

Gyvenant toli nuo gimtinės tenka taikytis ne tik prie kultūros, bet ir prie virtuvės ypatumų. Kadangi Turkija ne Lietuva, daugelį dalykų tenka atrasti, kartais ilgai ieškoti ir galų gale surasti. Kviečiu visus gyvenančius Turkijoje pasidalinti savo atradimais, kai ilgimasi lietuviško maisto, kuo keičiate išsiilgtus maisto produktus.

Siūlau tokį nedidelį surinktą sarašėlį:

Grietinė – riebus išplaktas jogurtas, nerūgštus suzme jogurtas
Rūkyta žuvis – prie bosforo kepama skumbre
Silkė – namų salygomis marinuota skumbrė arba silkė
Varškė – koy peynir be druskos
Grikiai – Karabuğday
Marinuoti agurkėliai – Kuhne arba Penguin: alaman tipi (kiti marinuoti agurkeliai labai daug acto turi)
Juoda duona - çavdarlı ekmek arba Alman Ekmegi
Manų kruopos - Irmik
Avižiniai dribsniai skirti virti košytei - Yulaf ezmesi (buna padeta ne prie kruopu, o prie visokiu dribsniu, müsli ir pan)
Paukščių pienas- Kinder Penguin
Švyturys(alus)- Efes (alus)
Marinuoti burokėliai - Kırmızı pancar turşu - taip vadinami marinuoti burokėliai
Šprotai - "Dardanel" firmos Sardalya, mažoje kvadratinėje skardinėje dežutėje arba "Hamsi sosyete".
Kondensuotas pienas - rusiškas kondensuotas pienas iš Rusiškos E-parduotuvės

kol kas tai tik pradinis sarašas, kuris su jūsų pagalba bus nuolatos pildomas

Ramadanas prasideda šiąnakt

2010-08-10T16:52:00.000+03:00

Apie šį laikotarpį Lietuvoje tiesą sakant nelabai daug žinoma, o ir man pačiai pirmą kartą atvykus buvo taip baugu. Šį kartą norėčiau papasakoti apie tai kas per baubas tas ramadanas.

Kaip sako interneto šaltiniai - tai trisdešimt dienų, kai pasninkaujantys musulmonai negers nei lašo vandens anei jokio kitos skysčio bei nevalgys, kas be ko susilaikys nuo rūkymo ir intymių santykių, kol saulutė horizonte.

Kam visa tai? Nesu musulmonė nesuprasiu, bet kaip juokauja mano vyras tai tam, kad daugiau taškų gautumei iš Dievo/Alacho, kurie pravers paskutinę teismo dieną taip pat tikima, kad šio laikotarpio maldos yra naudingesnės ir pan.

Kiek supratau iš mėginančių paaiškinti šio pasninko prasmę, tai laikas pajusti savo žmogiškąją prigimtį, ir žinoma suvaldyti ją. Prisiminti ką turi kęsti neturtingieji, tai laikas aukoti ir dalintis.

Tačiau šio griežto pasniniko neprivaloma laikytis jei yra bent kokia grėsmė sveikatai, nes tai laikoma nuodeme yra dar įvairių išimčių į kurias net nesigilinu.

Aš asmeniškai laukiu ramadano man patinka ta įdomi atmosfera ir nuotaika vyraujanti aplinkui, tiesa turistinėje zonoje visiškai nesijaučia ramadano. Dažnai tai kas būdinga ramadano mėnesiui Turkijoje man tenka pamatyti tik per Televiziją tam tikra prasme jaučiuosi tarsi gyvenčiau ne musulmoniškoje Turkijoje.

Viduržemio jūros pakrantėje jūsų niekas nežadins būgnų dūžiais rytiniam pusryčiui prieš patekant saulei. Šiems metams net jokios ypatingos programos mūsų mieste nėra, kur būtų paruošti koncertai ir žinoma savivaldybės rengiama vakarienė miestiečiams nemokamai. Na bent jau jokios tokios informacijos nėra.

Viena mano svajonių, kada nors Ramadano metu apsilankyti Bursoje iš kur kilęs Hacivat ir Karagoz šsšėlių teatras. Kiekvienas Turkijos regionas turi vienokių ar kitokių tradicijų susijusių su ramadanu. Kai kurios tradicijos kaip bebūtų juokinga ar keista jaučiasi tik prekybos centruose, kur galima išgirsti gyvos tradicinės muzikos ir žinoma šiuo metu daug kur galima paskanauti ramadano saldumyno Gulac – plonytes teslos ir pieno saldumyno.

Dar vienas didelis ramadano privalumas mano kaime - duonos kepklos dirbančios visą parą, kur kepama ramazan pide – speciali plokščia ramadano duonelė.

Gyvenant mažame kaimelyje nesijaučia ir jokių transporto kamščių, kai išalkę pasninkautojai skuba namo prie gausiai nukrauto stalo. Turkijoje šiuo metu namų šeimininkės neriasi iš kailio mėgindamos paruošti kuo įmantresnių patiekalų ir kas be ko ramadano vakarienę – iftar turi buti kuo įvairesnė. Man tai primintų kalėdnius mūsų pietus, bet taip triešimt dienų.

Ko gero mano ryškiausias ramadanas buvo pernai dirbant ligoninėje kartais nesuspėjusi įprastos vakarienės metu prisijungdavau prie pasninkaujančių. Sėdėdavome visi ir laukdavome kol saulutė galutinai nusileis. O po trisdešimties dienų atėjus ramadano pabaigos šventei.... Bet apie ją tada kai ji bus arčiau...

Pasninkauajantiems linkiu kantrybės ir ištvermės, gaminančioms išradingumo ir sveikų vakarienių.

Teorija apie batų ryšį ir asmenybės tipą Turkijoje

2010-07-24T12:08:00.001+03:00

Šį savo įrašą skiriu savo geriausiai draugei Ingridai (kurios labai labai pasiilgau) ir batų mylėtojai Linai :)

Šis pasakojimas arba asmeninė subjektyvi teorija apie Turkijos vyrų charakterio tipą pagal jų pasirenkamus ir nešiojamus batus jau seniai brendo, bet vis neprisiruošdavau šokiruojančių faktų atskleidimui.
Ne paslaptis jog batai bateliai ko gero geriausi moterų draugai po deimantų. Negaliu praeiti abejinga pro batų parduotuves visuomet randu kažką gražaus ko norėčiau, ko reikėtų, kas ne mano skonio ar stiliaus, bet įdomu, tačiau šį kartą aš ne apie moteriškus batus, o apie vyriškus...
Vyriški batai man niekada nepraslysta pro akis, o senelis visada man sakydavo jei nori sužinoti kas per vyras žiūrėk i jo batus, rakas ir nosį. Apie rankas ir nosį gal kada nors kitą kartą paplepėsima, o štai batai... man asmeniškai smagi tema, kuri Turkijoje tapo dar įdomesnė juk čia kita kultūra, kitokia aplinka, kitokie žmonės ir kas be ko KITOKIE jų pasirenkami batai. Remdamasi savo subjektyvia nuomone ir stebėjimų rezultatais galiu teigti, kad batai gali atskleisti ne tik kultūrinius žmogaus bruožus, bet is asmenybę. Gyvename laikmetyje, kai batai tapo ne tik apavu saugančiu kojas nuo sužalojimu, bet renkamės juos kaip aksesuarus, kaip savo aprangos detalę, kaip saviraiškos būdą.
Taigi pereikime prie praktinės dalies KĄ RENKASI TURKŲ VYRAI

Žalias jaunimėlis renkasi įvairius sportinio tipo batelius, jų charakteris dar tik formuojasi, dažniausiai jie tiesiog paaugliai kaip ir visame dideliam sviete, maištingi, juokingi, bet nepiktybiški.

Tokio tipo batus mano įsitikinimu ir įgyta bendravimo patirtimi renkasi sveikiausio proto, paprasti, nepernelyg save įsimylėję nesistengiantys savo turto pademonstruoti turimu automobiliu ir naujausio modelio telefonu. Tiesiog tai šaunūs pašnekovai, malonūs draugiški žmonės.

Šio tipo batų savininkas greičiauisiai bus garbaus amžiaus arba tiesiog senamadiškų pažiūrų.

Vėlgi tipas ne puošeivų ne pagyrūnų, priskirčiau juos prie paprastų vyrukų tipo.

Šie batai vadinami Pezevenk ayakkabi (sutenerio batai) dažniausiai tai neišsilavinęs neįtikėtinu pasitikėjimu savimi trykštantis stuobrys. Pasižymintis įžūlumu, polinkiu sekti pasakas ir panašiai. Na toks tipelis su kuriuo moterims nepatartina susidėti, tiesa gal pasitaiko asmenybės išimčių su kažkokiu nevykusiu stiliaus skoniu. Dažniausiai jų apranga taip pat labai įdomi. Tam tikra prasme jie mėgina atrodyti kaip Italijos kirkštatėviai, tačiau finale atrodo kaip „kaimiečiai“ su per dideliais batais. Tiesa šiuos batus lydi ir specifinė esiena, laikysena ir kas be ko plaukų stilius.

Šie tipai gali būti apgaulingi, nors atrodys neutralūs, tačiau gali turėti užslėptų ketinimų jūsų atžvilgiu.

Du metai gyvenimo Turkijoje arba rožiniams akiniams nukritus

2010-07-08T13:03:00.000+03:00

Štai jau pradedu skaičiuoti trečiuosius savo gyvenimo Turkijoje metus. Šalyje, kuri daugumai atrodo kaip saulės, palmių, jūros ir atostogų šalis, o kita vertus baisiųjų musulmonų kraštas.

Prieš du metus atvykusi buvau įsimylėjusi šią šalį ir žinoma žmogų, kuris vėliau tapo mano vyru. Vyrą vis dar myliu ir tiesą sakant kasdien vis labiau, o štai pirmąjai meilei – Turkijai mano meilė išblėso, o gal tiesiog nukrito atostogiški ar keliautojiški rožiniai akiniai. Dabar man Turkija tiesiog šalis, kurioje gyvenu. Šalis su savais privalumais ir su savais trūkumais, kur tenka taikytis prie jos papročių, tradicijų, visuomenės. Tai kas anksčiau stebino ir žavėjo dabar tapo kasdienine rutina be menkiausio žavesio.

Kas pasikeitė per du metus be mano šeiminio statuso? Turkija nepasiketitė, bet pasikeitė mano požiūris.

Tiesą sakant net sunku aprėpti kaip, kada ir kas pasikeitė, bet pasikeitė labai daug kas. Galiu teigti tik viena, kad visa šios šalies romantika, kuri spindejo visu ryškumu į ją tik atvažiuojant: Kalnai ir jūra nustojo savo žavesio, turkiškas svetingumas ir paslaugumas man dabar tik nepageidaujamas įkyrumas. Saulėtoji turkiška vasara tapo alinančiu ir nuobodžiu karščiu verčiančiu ilgėtis ežero pakrantės, miško ir pievų dvelksmo.

Pomidorų pasta gardinamas maistas iš įdomaus kulinarinio objekto virto neskaniu nevalgomu objektu.

Tik pagalvokite jums atvažiavus atrodo, kad visi kebabai skanūs, kad visa baklava be išimties gardi, kad visi ledai neapsakomo skonio, kad visas maistas gardus, kad saulė šviesi, o žmonės tokie mieli jog prie dūšios dėk. Pagyvenus imi priekabiauti, kad kebabas neskanus vienoje ar kitoje vietoje, kad baklava vienoje cukrainėje geresnė, o šioji, kurią valgai visai neskani ir prastai iškepta, kad nuostabioji saulė smeigia smegeninę kelis mėnesius ir su viltimi žvalgaisi į dangų laukdamas išganingo lietaus. Romantiškas cikadų čirpimas tau virsta isterišku perkaitimo klyksmu, o vasara kaip ir žiema tama laikotarpiu kai stengiesi kuo daugiau laiko praleisti vėdinamose patalpose ir kuo mažiau laiko lauke. Kai keli litrai išgeriamo vandens tavęs visai nenuvaro į tuliką, o teka tavo užpakalio ir visai kitais tavo kūno grioveliais prakaito forma.

Ir imi niurnėti, kad vis tik nėra Turkijoje varškės ir taip pamėgtos silkės, juodos duonos ilgesys absoliucčiai tampa egzodiškai supoetizuotas.

Niekada nepamirškite gerai ten kur mūsų nėra... Ir nors šis mano pasisakymas persmelktas daugiau pesimizmo nei optimizmo. Gyvenimas svetur tik atrodo be galo romantiškas ypač šalyje, kuri daugumai – atostogų stotelė. Gyvenimas Turkijoje – žaidimas pagal turkiškas taisykles ir jos neturi rožinės romantikos.

O kad nebūtu viskas taip jau blogai, kad man nebūtų prikaišiojima už Turkijos romantiškumo šydo nuplėšima ar jo apdergimą belieka pasidžiaugti, kad čia išmokau nestresuoti ir net tai, kas parašyta viršuje yra tiesiog ironiška savireflekcija palyginus savo mintiis prieš keletą metų ir palyginus dabar. Turkijoje išmoksti tiesiog nusispjauti ir laukti rytojaus, nes kam gi nervintis dėl šiandienos, kurioje galbūt nieko negali pakeisti.

Didelis didelis džiaugsmas yra lietuvių gyvenančių Turkijoje atradimas ir nusiraminimas, kai supranti, kad aukščiau minėti dalykai užkliūva ne tik tau vienai.

Dar didelį ir riebų pliusą Turkijai dedu už blaivias pramogas ir blaivesnę tautą. Už nesibaigiančias šviežias daržoves ir šviežius sultingus vaisius. Už šiltą jūrą , už dideles skaisčiias žvaigždes ir dar daugelį kitų nuostabių dalykų apie, kuriuos rašiau jau ko gero du metus.

Baltųjų trešnių sezonas prasidėjo

2010-06-23T17:21:00.001+03:00

Ar jums kada teko matyti štai tokias baltas trešnes, o jų ragauti? Šiuo metu kaip tik jų sezonas, tiesa jos auga tik tam tikrame regione ir kaip man vis tik pasisekė, kad mano vyro gimtinė yra šių dieviškų trešnių namai (Kažkur apie Turkijos viduriuką). Baltosios trešnės turkiškai vadinamos Beyaz Kiraz...

Tiesa daug maloniau šiuo metu būčiau anytėlės sode ir tas trešnes tiesiai nuo medžio į burną...bet kad jau esame darbo liaudis, tai mėgaujamės šiomis trešnėmis iš siuntinio, kurį sukrovė šeima. Tiesa iš to siuntinėlio tiek turim, kad visus kaimynus apdalinom, uogienės teks išsivirti ir kiek lenda prisivalgyti. Jeigu noretumete paragauti prašome į svečius arba žinoma keliauti į hettų žemes kur auga baltosios trešnės, kur dienos karštos, o naktys šaltos...

Kai taip karšta gal ledų?

2010-06-21T15:06:00.002+03:00

Karščiai prasidėjo taip netikėtai rodos, kažkas įjungė saunos rėžimą lauke. Prie viso to prisidėjo cikadų ir kitų svirplių orkestras, kuris taip būdingas karšoms vasaros dienoms ir vien išgirdus tą triukšmą rodos esi arti elektros stotelės kur laidais teka aukšos įtampos elektra. Taigi tokiomis dienomis nieko kito taip nesinori kaip LEDŲ, turkiškai Dondurma, o dar labiau (bet ne per dažnai) man patinka specifiniai Turkiški ledai, kurie vadinami MARAŠ DONDURMA.

Galiu kirsti lažybų, kad kažko panašaus nesate ragavę. Iš esmės visas šių ledų stebuklas yra Salep milteliai (kurie gaunamis iš specialių orchidėjų) ir gumos (žinoma ne kramtomosios gumos, bet natūralios).

Šie ledai netiprsta taip greitai, o juos valgant gali prireikti ne tik šakutės, bet ir peilio. Skaniausia tokius ledus valgyti su šviežia baklava...
Žinoma kokioje nors turistinėje vietoje iš šių ledų pirkimo galite apturėti tikrai smagų šou, pardavėjai mėgsta papoštauti. Šių ledų pardavėjus atpažinsite iš išskirtinės aprangos ir nuolatinio varpelio skimbčiojimo prie jų prekyvietės. Daugiau detalių neatskleisiu, kad jus galėtų nustebinti :)

Skanaus... Einu pirkti Maraš ledų...

Akių kontaktas

2010-06-17T17:12:00.000+03:00

Šiandien tam tikras kontekstas ilgo iškvėpimo laikotarpyje pakuždėjo naują temą, kurią šiuo savo įrašu norėčiau iškelti kaip diskusiją, o ne kaip patyrusi šio fenomeno veikėja.

Manau, kad dažnas porų flirtas prasideda nuo dėmesingų žvilgsnių vienas kitam. Turkijoje tokie skirtingų lyčių susižiūrėjimai vadinami bakışmak.

Man dar visai neseniai teko patirti keletą akių kontaktų kultūrinių skirtumų. Pasirodo tiesus žiūrėjimas į akis nėra suprantams kaip atvirumo, tiesumo, dėmesingumo bei pagarbos ženklas, Čia jis skirtingai nuo žmogaus socialinės padėties gali reikšti visai kitus dalykus. Kurį laiką vis buvo keista, kai pažįstamų sūnėnas, žinoma atvykęs iš rytų šiaurinės dalies, kalbinamas vis sukdavo akis ir laikydavo nuleidęs galvą. Niekaip negalėjau to suprasti kol man nebuvo paaiškanta, tokiu būdu išreiškiama pagarba vyresniam...

Kita vertus tiesus žvilgsnis gali būti suprastas kaip meilės ar aistros ženklas. Tai sužinojus perkračiau savo atmintį ir pagalvojau per tuos kelerius metus kol gyvenu čia bala žino kiek vyrukų galėjo pagalvoti, kad aš su jais flirtuoju ar tai kokius meilės žvilgsnius mėtau... O aš ko gero paprasčiausiai stebėjausi turkiškų vyriškų šukuosenų ypatumais ar antakių suaugimo fenomenu.

Draugiškas mergaitiškas pakštelėjimas Turkijoje amoralu?

2010-06-12T16:34:00.000+03:00

Rami diena darbe paprastai reiškia neramų mėginimą užmušinėti laiką. Tokiais atvejais praverčia naujienų skaitymas. Taip sužinai aktualijas kuo kvėpuoja tėvynė ir tėvynainiai, šiek tiek pasigadini sau nuotaiką dėl ten pasilikusių artimųjų ir bičiulių. Šiandien tik atsivertusi naujienų puslapį alfa.lt vos nenugriuvau nuo savo kėdės. Viena iš šviežiausių ir aktualiausių dienos naujienų: „LIETUVAITĖS BUČINYS SUPRIEŠINO TURKIJĄ“. Nejaugi galvojau kokį realybės šou pražiopsojau su Lietuvaite priešakyje. Deja tai tiesiog apie lietuvaitę studentę pasibučiavusią su studente iš Lenkijos. Lietuvos žiniasklaida tai pateikė lyg tai būtų svarbiausia šios savaitės aktualija sudrebinusi Turkiją, o aš pasijutau taip tarsi gyvečiau kažkur kitur, bet tikrai ne toje Turkijoje, kuri liko sudrebinta.
Pagal pateiktus aikraščių pavadinimus internete pavyko surasti tik vieną straipsnį su parūkavusiomis nuotraukomis. Turkiškame straipsnyje skelbiama jog rusų kilmės merginos bučiuojasi lesbijietiškomis pozomis ir tai platina socialiniame tinkle Facebook. Originalų straipsnį galite rasti ČIA. Beje rekomenduoju atkreipti dėmesį į pati laikraščio POSTA GAZETESI turinį ypač apačioje esančias porno žvaigdžių galerijas ir pan.
Ir vis tik man kyla prisiminimų iš įvairių jaunimo projektų, kai analizuodavom kultūrinius skirtumus, sutiktus aplinkoje ir lygindami su savo aplinka. Iki šiol nepamiršiu taip gerai praleisto laiko SIVAS mieste (esančiame Turkijos viduryje). Nepamiršiu ir pirmo įspūdžio jog vyriškiai tame mieste vaikštinėja itin meiliai susiglaudę, apsikabinę ar susikibę už rankčiu juk tokiu atveju mes nepuolėme klykti visai Lietuvos žiniasklaidai, kad Turkijoje visi vyrai yra gėjai, nes jie glaustinėjasi. Nos tiesa mainų organizatoriaus diplomatiškai užklausėme ar tie vaikinai myli vienas kitą. Kai šis mums patvirtino ir pamatė mūsų persimainiusius veidus, reiškiančius O DIEVE MES TIKRAI GĖJŲ MIESTE. Patikslino, kad tik kaipdraugai, paklausus ar tai normalu vyrams tai susikibus vaikščioti, atsako O TAIP. O mums papasakojus, kad mes susitikę giminaičius ir ypač artimus brangius draugus, drauges juos bučiuojame į lūpas sukėlėme jiems tokį pat šoką, kaip tie vienas kitą mylintys vaikinukai.
Tarkime taip skirtingos kultūros ir skirtingi supratimai ir kas Lietuvoje leidžiama Marsui Turkijoje negalime Jaučiui... Mane vis tik labiausiai trikdo toks klausimas kaip šioje šalyke toleruojančioje tokius atlikėjus kaip BULENT ERSOY (tai vyriskis pasikeites lyti i moteriska, del kurio vyriausybe buvo ivedusi vienos nakties istatyma, kad pakeitusiems lyti galima igyti ju nauja lyti atitinkancius dokumentus, ty Turkjoje vyrai turi melynas ID korteles, moterys Rozines/oranzines, Benamiai zalias), ZEKI MUREN

Kodėl jų netrikdo jų akivaizdžiai homoseksualios POP ar TURK POP verslo zvaigzdes, o yra taip be galo slovinamas, kodel vienas merginu bucinys, kuris mane beje ne kiek nepanaus i tai ką turkiška žiniasklaida apibūdina kaip LESBIJIETIŠKOMIS POZOMIS BESIBUČIUOJANČIAS RUSŲ KILMĖS MERGINAS.
Atleiskite, bet šį kartą burbulas išpūstas tuščiai gaila merginos, kuriai teko patekti į šią nemalonią situaciją.
Ir jeigu š bučiuodama savo mamą, tetą, puseserę, geriausią draugę tampu lezbijiete, TAI TADA GARSIAI IR AIŠKIAI PAREIŠKIU BEVEIK VISI TURKŲ VYRAI YRA GĖJAI.

Tragiška kelionės į Pamukalę baigtis Rusijos turistams

2010-05-25T11:11:00.001+03:00

Netoli Antalijos oro uosto paralyžuotas eismas. Ankstyvą šios dienos rytą 38 turistų grupei kelionė į Pamukalę baigėsi tik įvažiavus į Antalijos Aksu priemiestį. Užsnūdęs vairuotojas nesuvaldė autobuso, pralaužęs apsaugines tvoreles ant tilto nugarmėjo į 16 metrų aukščio šlaitais apsuptą negilų Aksu upelį. Manoma, kad dauguma turistų buvo Rusijos piliečiai.

Paskutiniais duomeinimis žuvo 15 tristų, o 26 asmenys nugabenti į ligoninę. Dėl šios avarijos greitkelyje tarp Alanijos ir Antalijos oro uostoe buvo susidarę 5 - 6 kilometrų eilės. Tačiau Lietuvos turistai šį rytą išskrido su nedideliu vėlavimu ir jau yra pakeliui į Lietuvą.
Kaip gaila vis tik, kad vairuotojai verčiami dirbti daugiau nei gali žmogus, o dėl to tenka žūti nekaltiems žmonėms.

Siaip paralele

2010-05-19T13:44:00.002+03:00

Siandien uz akiu uzkliuvo mano vieno biciulio pasidalinta foto ant sienos apie didiji slovingaji turku vada... Ta foto man is karto kazka primine, neztruko paieskoti ir google man iteike atsakyma ir kur man tai girdeta anksciau :) ATATURK ir UNCLE SAM :) Vienas propogavo i Armija, kitas taip pat :D tik vis dar amzinai propoguoja.

Mane nervina Turkijos pilieciu myzciojimas del didziojo vado ant kiekvieno kampo. Kaip, kad O dieve, net kalnai su sniegu atkartoja musu slovinamo vado portreta... Man tai kvepia fanatizmu...

Neuzilgo megziuosi berete su Landsbergio portretu :) Taip deklaruodama savo didziuosiu vadus ir uzsisakysiu skarele su V. Kudirka ir dar be to apyranke su J.Basanavicium (bent jau mokykla ta pacia baige esame su jais). O ir siaip myliu savo sali, myliu trispalve ir labai dziuagiuos, kad esu is salies, kuri turi DAUG MILZINU, o ne viena...

Ar Turkija skirs nors keletą balų INCULTO per EUrovizijos konkursą 2010 metais

2010-05-14T14:56:00.003+03:00

Artėjant eurovizijos konkursui, man svyla padai ir šiaip visi galai kaip be galo įdomu kaip pasiseks mūsų INCULTO šioje Eurovizijoje. Iš savo pusės priversiu visus turkus pažįstamus nepagailėti kelių kurušų už SMS Lietuvių naudai. O ką ketinate padaryti jūs, kad prisidėtumėte prie Lietuvių pergalės?

Beje už turkus neraginu balsuoti, nes jų išeivių vien Vokietiijoje daugiau nei visos mūsų tautos... Vien turkų išeiviai atneša jų dalyviams aukštas vietas, todėl šį kart aš už tai,kad mes parodytume jog EASAME GREAT LITHUANIA...

Balandžio 23 Tarptautinė vaikų diena taip tarė ir padarė dėdė Atatiurkas|| April 23 Intenational Children's day decided M.K. Ataturk

2010-04-23T13:21:00.001+03:00

Turkija šiandien jus sveikina su tarptautine vaikų diena. Kokia šios dienos istorija? Turkų tėvas ponas Mustafa Kemalis Atatiurkas 1920 metais nusprendė, kad vaikai yra tautos ateitis ir paskyrė šią dieną tarptautine vaikų diena. Taigi be to, kad ši diena skirta vaikams, buvo paskelbta nepriklausoma, sekuliari, moderni Turkijos respublika. Po šios datos per aštuonetą metų ponas Atatiurkas įvykdė daug reformų, įsteigė įvairių institucijų. Ir išdidžiai atsiskirdamas nuo Otomaniškosios praeities patikėjo suverenitetą ir nepriklausomybę vaikams ir jaunimui. (nors man asmeniškai toks praeities ir istorijos neigmas ir nukirtimas yra savų šaknų nukirtimas).
Taigi iš tokios priešistorės šiandieną turime šventę, kuri metai iš metų švenčiama taip pat. Pati šventės paminėjimo koncepcija – didelis vaikų paradas su esienomis, žygiavimais ir ko gero vaikų mėgiamiausia dalimi šokiais. Man tai primena didžiosios tėvynes šventinius paradus. Vieną iš pavyzdžių galite pasižiūrėti čia.

Šiandieną visi pareigūnai, valstybės tarnautojai ir vaikai gali džiaugtis laisvadieniu, o kita darbo liaudis ir toliau sėkmingai dirba. Tiagi nuošidūs sveikinimai vaikams ir be ypatingų dienų jie yra viso pasaulio ateitis. Linkėjimai iš Turkijos.
_______________________________________________

This national day (23 April National Sovereignty and Children's Day) in Turkey is a unique event. The founder of the Turkish Republic, Mustafa Kemal Atatürk, dedicated April 23 to the children of the country to emphasize that they are the future of the new nation. It was on April 23, 1920, during the War of Independence, that the Grand National Assembly met in Ankara and laid down the foundations of a new, independent, secular, and modern republic from the ashes of the Ottoman Empire. Following the defeat of the Allied invasion forces on September 9, 1922 and the signing of the Treaty of Lausanne on July 24, 1923, Ataturk started his task of establishing the institutions of the new state. Over the next eight years, Ataturk and his followers adopted sweeping reforms to create a modern Turkey, divorced from her Ottoman past. In unprecedented moves, he dedicated the sovereignty day to the children and entrusted in the hands of the youth the protection of this sovereignty and independence.

Banko sąskaitos atiarymas Turkijoje || Opening bank account in Turkey

2010-04-22T17:43:00.002+03:00

Taigi kaip ir žadėjau trumpas pasakojimas kaip atsidaryti banko sąskaitą Turkijoje. Visų pirma ką jums reikės įsigyti - tai mokesčių mokėtojo numeris. Kartą įsigijus šį maža poperielį, tiesą sakant tai tiesiog maža balto kartono kortelė, atsikratysite daug vargo ateičiai, nes realiai, bet kokiam rimtesniam pirkiniui iš jūsų reikalaus to numerio.
Turkiškai mokesčių mokėtojo numeris – vadinamas VERGI NUMARASI ir jį galima gauti VERGI DAIRESINDE.
Dokumentai, kurių jums prireiks kreipaintis dėl mokesčių mokėtojo numeriu/VERGI NUMARASI:
1.    Galiojanits pasas
2.    Paso kopija, ją paliksite biurui
3.    Gyvenamosios vietos adresas
4.    Notariškai patvirtinto paso vertimo (šiam reikalui teks išleisti šiek tiek pinigėlių) arba (tik tuo atveju jei banko darbuotojai panorės) iš banko, kuriame norite atsidaryti sąskaitą patvirtinimo, jog jūs ketinate atsidaryti sąskaitą (tai turėtų būti banko prašymas mokesčių biurui patvirtintas dviejų darbuotojų parašais ir antspaudais)
5.    Užpildyti pateiktą formą
Įgyjus šią kortelę galite drąsiai žygiuoti į pasirinktą banką ir ten atsidaryti sąskaitą. Šiai procedūrai jums prireiks tokių dokumentų:

1.    Galiojanits pasas
2.    Mokesčių mokėtojo numeris
3.    Pinigėliai
Tiesa kortelę reikia užsisakyti atskirai, bet vėlgi tai priklaus nuo bankų ir jų sąlygų.
________________________________________________

In order to open a bank account in Turkey you must first obtain a Tax number from the local Tax Office. You will need to present:

1. your passport and

2. your local address when applying for your Tax number.

3. It is advisable to have a photocopy of your passport and a photocopy of your Residence Permit in case you are asked for them.

With your Tax number you may go to any bank and open an account. There is a nominal tax fee for establishing an account.

Vizos ir leidimas gyventi Turkijoje

2010-04-16T23:03:00.003+03:00

Turistams keliaujantiems i Turkija uz vizas jau nebereikia moketi ir tai ko gero jau nebe naujiena. Tiesiog kelis menesius po pasirasytos sutarties siek tiek buvo techniniu nesklandumu, taciau siuo metu turistiniais tikslais atvaziuojantys Lietuvos pilieciai gali Turkijoje vieseti 90 dienu per 180 dienu laikotarpyje. Taciau jei taip jau nutiks, kad jus del kazkokiu priezasciu norite ar turite pasilikti salyje noreciau pasidalinti savo asmenine patirtimi per biurokratu labirintus igyjant leidima gyventi Turkijoje.

Tai visai nera sudetinga nepaisant to jog jus nesate Turkijos piliecio teiseta sutuoktine. Ko jums prireiks:

uzpildytos formos, kuria galite rasti http://yabancilar.iem.gov.tr/
nepasikuklinkite tureti su savimi daugiau nei 4 fotografijas
Jusu pasas
Jusu banko saskaita arba valiutos keitimo kvitelis, kuriama rodoma, kad turite pakankama pinigu suma pasilikti salyje. Kiekvienam menesiui reikia parodyti po 1000 USD (tiesa tai gali buti liros atitinkancios ta suma). Taigi dauginame 1000 USD is norimu pasilikti menesiu skaiciaus.
Jusu adresas ar nuomos sutartis ar viesbucio rezervacija
na ir pagal menesiu skaiciu priklauso mokestis siuo metu uz leidima gyventi metams reikia moketi: 650 Turkijos liru. Daugiau informacijos rasite http://yabancilar.iem.gov.tr/harc.gif

Taciau jei jus esate ar tapote Turkijos piliecio zmona, jums reikes:

uzpildytos formos, beje ja reikes pildyti kaskart prasitesiant leidima gyventi
4 fotografiju, nors gali paprasyti ir daugiau, taip pat reikes pateikti kaskart prasitesiant leidima gyventi
Jusu pasas
Santuokos liudijimas, dar kitaip vadinamas Evlilik Cuzdan
ir zinoma mokestis priklausomai nuo laikotarpio, deja santuoka nesuteikia jokiu lengvatu... Kainas rasite cia http://yabancilar.iem.gov.tr/harc.gif

Tai tiek to vargo. Priklausomai nuo vietoves ir pareiginu spartos jums nurodoma per kiek laiko bus isduotas leidimas gyventi. Mano kaime ji sutvarko per menesi, Stambule kiek teko girdeti tai vyksta daug greiciau.

Visiems linkiu ramybes ir kantrybes siuose turkiskos biurokratijos labirintuose.

Is namu serijos tik sikart modernieji namai

2010-04-11T23:11:00.001+03:00

Stai su tokiu gyvu paveikslu galima isigyti ir modernius namus, bet man vis tiek prie sirdies senieji akmenu nameliai. Taciau sis pavasariskas vaizdelis fantastiskas, toks sviezas ir gaivus, o taip greitai visas zydejimas virs sausros nukamuotais bruzgyneliais...

Mano antrasis darbas Turkijoje || My second job in Turkey

2010-04-10T12:59:00.004+03:00

Štai jau trečias mėnuo, kai išmainiau savo pirmąjį darbą ligoninėje į klientų aptarnavimo skyriaus darbuotojos kėdę (tikrąja šio žodžio prasme) nekilnojamame turte. Truputį pasireklamuosiu, nors pardavimai ne mano sritis ir mani jie nerūpi, bet jei kam smalsu ką vis tik mes parduodame tai galite užsukti į interneto svetaine www.homeinturkey.com .
Taigi jau pažiūrėjote kokius grožius mes parduodame, o tiksliau vėliau po pardavimo mes dirbame su klientais. Tai štai jei pirmąjį darbą Turkijoje susiradau pati, tai antrasis darbas susirado pats mane. O tiesiog viskas įvyko ko gero labai turkišku principu. Mano vyro partneris ir dalinai viršininkas labai geru žodžiu mane paminėjo dabartiniam mano darbdaviui ponui M. Ir ponas M panoro su manimi dar kartą pasikalbėti, nors kažkada jau buvome kalbėję. Tą kartą mano karjerai statybų kompanijoje pakišo nestiprios turkų kalbos žinios. O štai po metų vienų aš jau galėjau bendrauti turkiškai ir komplimentai mano gebėjimams taip greitai mokytis sudomino dabartiius mano kolegas ir viršininkus.
Pirmiausiai vis tik turiu nulenkti galvą savo pirmiesiems darbdaviams ir kolegoms ligoninėje už jų indėlį į mano turkų kalbos žinias. Juk jie ir mokė ir bendravo su manimi. Beje menkas patarimas, ties, kurie stengias įvaldyti bent vieną užsienio kalbą, lingvistinius jūsų gabumus svetima kalba labiausiai lavina liežuvavimas įvairiausiomis temomis, tai plečia ne tik žodyną, bet ir liežuvio lankstumą tai kalbai. Taigi taip beliežuvaujant laisvomis akimirkomis išmokau turkiškai, praplėčiau savo žodyną, o kas svarbiausia tai man suteikė daug laisvės saviraiškai, savo pasitikėjimui ir savarnkiškumui svečioje šalyje. Be to prakalbus turkiškai tapau vertingesnė darbuotja ioje šalyje. Tiesa ligoninėje ir pamečiau tą lietuviams būdinga gėdos jausmą, kai užsienio kalbanekalbama taip kaip gimtąja. Dirbadama ligonineje įveikiau ir dar vieną savo emigracinį baubą - galimą mano apsilankymą gydymo įstaigose. Nuo šiol jų ne tik nebebijau, bet ir mielai grįšiu pas tam tikrus gydytojus iš „savo“ ligoninės. Darbą ligoninėje mylėjau, nes nei kraujas nei žaizdos man nėra baisu... O be to, kad mylėjau darbą ligoninėje, labai mylėjau ir kolegas, kurie buvo draugiški ir malonūs, išskyrus vieną ko gero pavydo apsėstą ponią gydytoją. Kuri manęs sugebėjo pasiklausti ar aš esu pasidarius plastinę nosies operaciją.... Na ok šitas klausimas ne pirmą kartą mano adresu, tiesiog tokią jau tėvai mane sutvėrė turkių pavydui mažanosę.
Na bet šią žiemą man teko apsispręti ką daryti... ar rinktis darbą, kuris neusteiktų galimybių siekti karjeros, bet kur esu visų mylima ar vis tik rinktis naują darbą, kuris suteiktų galimybių mokytis naujų dalykų, bet eiti į nepažįstamą kolektyvą kur nežinau ar mane pamils. Žinoma buvo ir kitų svarbių lemiamų momentų, tokie kaip darbo laikas ir kas be ko darbo atlygis, kuris tikrai ne paskutinėje vietoje. Labai norėjosi dirbti legaliai, ką man žadėjo ligoninė. Mat labai nedaug užsieniečių yra įdarbinami legaliai, ką jau užsieniečių kiek pačių turkų dirba nelegaliai. Turkų nedarbina legaliai dėl mokesčių slėpimo, o užsieniečių dėl begalinės biurokratijos tvarkant jų dokumentus.
Taigi jau tris mėnesius kasdien žygiuoju į darbą kompanijoje, kuri stato nuostabius puikius ir visaip kitaip puikius namus, vilas ir butus. Ir čia visai ne reklama, o tiesiog akivaizdi realybė. O jeigu nesitiki pasakysiu, kad gera dirbti kompanijoje, kurios produkto pranašumas akivaizdus, todėl aš tikiu tuo ką matau, ir esu tikra, kad Mecitoglu Homes geriausi mūsų apylinkėse.

Iš tiesų gera dirbti pas geriausius ir su geriausiais, kurių tiek darbo principai, tiek produkto kokybė yra akivaizdi (žinoma turkiškame kontekste). Skatina pasitempti ir pasistengti, pakrutinti smegenis. Kas dar man labai patinka šioje kompanijoje ir tikrai skiriasi nuo ligoninės, čia nėra tokios ryškios herarchijos ir viršininkui įeinant niekas nepuola stoti pagarbos atidavimui kaip armijoje „lygiuot, ramiai, pagarbą atiduot“, tas mane visą laiką trikdė gal dėl to, kad man neteko anksčiau susidurti su tokia neįprasta pagarbos išraikos forma. Na pagarbos reiškimą Turkijoje reikėtu aptari atskiroje temoje, aš kasdien kokį stebuklą atrandu šioje kultūroje, kuri susijusi su įvairiausios fomos pagarba.
Be to reikėtų paminėti kompanijos savininką ir mūsų viršininkas poną M, kuris yra tikrai protingas ir išmintingas žmogus. Negana to, kad jis yra vadovas ir savininkas, tai dar ir yra architektas visų šių statinių, kuriuos mes parduodame ir aptarnaujame. Ponas M labai pastabus ir atidus žmogus, kas be ko ir griežtas, bet mano manymu griežtas teisingai, tad galiu drąsiai pasakyti turiu patį geriausią bosą per visą savo darbo praktiką.
Be to darbo aplinkai yra Turkijai būdingų bruožų, mus skaniai matina čia pat ofise įkurtoje virtuvėje besisukanti šeimininkė. Po darbo niekam nereikia eiti pėsčiomis namo, nebent būtų toks noras pasivaikščioti, o šis noras po darbo žiemos dienomis taip pat kaip ir karštomis vasaros dienomis tikrai nelanko, todėl parvežimo paslauga aptingus labai maloni.
Kalbant apie valgydinimą darbe mūsų viršininkas ponas M pasirūpino, kad vasarą turėtume jaukią pavėsinę, kurioje galėtumėm pietauti ar tiesiog pertraulėlės metu išgerti puodelį kavos ar arbatos, beje ir arbatų virtuvėlėje netrūksta, ne tik turkiškos arbatos turime, bet ir įvairių žolelių, vaisių arbatos, o tą kolekciją aš dar papildžiau ir žalios arbatos atsargomis... Bei gi kavos aparatą „normaliai kavai“, nors realiai tokia kava Turkijoje yra šioks toks deficitas. Be Starbucks ir Lavaza specializuotu kavinaičių bent jau Antalijos regione ne kiekvienoje vietoje gali gauti geros kavos.
Dar šiame darbe nesijaučia, kad dirbčiau Turkijoje, vis tik kokybės ir viso reikalo suvokimas yra labiau europietiškas, bet gal dėl to, kad pagrindiniai klientai yra užsieniečiai.
Įdomus atradimas iš kolegų, kad mūsų sodininkai piktžoles iš pievelių ravi šaukšteliais, bet natūralu, kad anglams ligoniams, atsiprašau t.y. sodininkams, mūsų prižiūrima aplinka vis dar kelia nepasitenkinimą, o čia ir prasideda mano darbas, bendrauti su nepatenkintais klientais, nes patenkinti klientai retai rašo ar atsiliepia gerai apie kažką.
O mano mielų kolegų KTU Studentų Atstovbės atminimui... šis darbas kažkuo labiausiai primena man KTU SA draugišką atmosferą... Priešais mane sėdintids kolega vis ir taikos uždaryti laptopą. Kas pažįsta mano mieląjį kolegą Storą, žinos apie ką aš čia... Tiesa šiukšlių kamuoliuko stalčiuje neslepia šis kolega. Ir dar vienas džiugus panašumas, kad tai antras mano viršininkas po KTU SA taip stipriai stovintis už savo darbuotojus ir siaubingai nemėgstantis nepagrįstų kaltinimų.

Velykų prisiminimai || Easter Memories

2010-04-09T00:18:00.004+03:00

Geriant virškinimą gerinančią arbatą pamažu sukilo velykiniai prisiminimai, kuriais taip norėjosi pasidalinti, bet trukdė sotus pilvas. O pilvui aprimus galima prisiminti ir mūsų gausias šv. Velykas. Šį kartą šventės švęsti susirinkome į svetingosios Jurgos namus Beleke. Kurią taip pat pasveikinome ir su jos artėjančiu gimtadieniu. Lietuvaičių šįkart būta net šešių. Visos šeimininkės pasiruošė skaniausių ir visaip kitaip nuostabių velykkų stalui būdingų vaišių. Taigi turėjome margučių. Tradiciškai prie velykų stalo daužeme margučius ir juos daužė ne tik lietuvaitės, bet ir mūsų turkiškosios antrosios pusės ir mišrios atžalos.

Žinoma, gal jums sėdintiems lietuvojė šis velykinis stalas atrodo, toks tiesiog tradicinis, tačiau mums čia už jūrų marių gyvenančioms. Toks stalas, tai visas delikatesų rinkinys. Tarkime krabų lazdelių yra, tačiau jos nėra savaime suprantamas ir bet, kurioje parduotuvėje lengvai įgyjamas produktas. O kad ir ta pati silkė... Nesniai giedojau odes silkei, kurios čia niekas nežino, nepažįsta ir pažinti ne visuomet nori. Na žmonės kalba, kad silkės galima rasti ir parduotuvėse Turkijoje, tačiau aš dar toje parduotuvėjė nebuvau, o bet tačiau mus palepinti savo gamybos silkės pakaitalu nusprendė mūsų draugė Gintarė, kuri sėkmingai iš skumbrės pagamino „silkutės“. Mano dėdės rinkti ir džiovinti baravykai keliavo į garnyrą prie silkutės.

Žinoma ir kokios šventės be baltos mišrainės ???????? Ja mus vaišino Joana taip pat ir tikru delikatesu netikru zuikiu. Namų ir šventės šeimininkė priruošė įvairių nepamirštamų delikatesų, įdarytų paprikų, įdarytų krabų lazdelių, o kur dar visus šventėjus pribloškę kiaušiniai užpiltiniai.

Na ir mano anytos auginti burokėliai keliavo ant šventinio stalo, žinoma prieš tai virtę burokėlių salotomis. O sošiai prišlemštę ir smagiai belaidydamos liežuvius patraukėme piknikui, pasikepti mėsytės, papramogauti gamtoje.

Taigi atvykome į BELEK piknikų parkelį, vyrai suorganizavo šašlykinę, kuri Turkijoje vadinama Mangal. Kol jie užsiiminėjo mėsa ir laikraščių skaitymu bei nardų žaidimu

, mes lietuvaitės mūsų naująjai draugei Joanai surengėme mini mergvakarį su uzduotimis, isbandymais nuometu is anytos uzuolaidos bei prisaikdnimu. Sukrovėme lietuvišką kraitelį naujai mūsų gelin (nuotakai).

Žinoma visas šis mūsų pramogavimas ko gero buvo dar didesnė atrakcija visiems ten pikikaujantiems turkams ir skarotoms bobulytėms, kurios visą laiką spigino savo mažomis smalsiomis akutėmis. Ne kasdien vis tik piknikauja užsienietės. O mums to juoko tos kalbos, kaip vandens... Taip ir nepažaidėme ALIAS. Jo vietoje buvo smagiau tiesiog paplepėti, pabūti, patingėti, pasidžaigti, paburnoti. Susiskambinti su Stambulo lietuvaitėmis, kurios taip pat gausiai ir smagiai šventė Velykas.

Kitą kartą pažadu parašyti anksčiau vis tik daug įspūdžių išblėso, ko nespėjau paminėti, tikiuosi šventės dalyvės pridės.

Su ŠV VELYKOMIS || Happy Easter

2010-04-04T23:08:00.002+03:00

Trumpas fotoreportažas po sočių, gardžių, linksmų lietuviškai turkiškų velykų. Ačiū Jėzui, kad prisikėlė. Ačiū svetingiems namams ir jų šeimininkei ir jos pagalbininkei. Ačiū teizei už griliuką, kurį galėjome panaudoti keptis mėsytei. Ačiū už nuostabų cheescake. Ačiū už alų mano ištroškusiai gerklei. Ačiū už naują kompanijos pagausinimą lietuvaitėmis. O daugiau įspūdžių ir pasakojimo teks palaukti, reikia suvirškinti silkę ir tortą.

Aprilis aprilis ant nosies dagilis || April fools in Turkey

2010-04-01T21:48:00.001+03:00

Turiu prisipažinti balandžio pirmoji - melagių diena viena laukiamiausių dienų metuose, mėgstu pokštauti, patinka kai žmonės nusišypso, todėl ši diena man oficiali šventė. Kokia ji Turkijoje ? Tiesa sakant didelio skirtumo nepajusteumei nuo kitokios dienos, bent jau mano aplinkoje niekas nerezga planų kaip papokštauti ir kaip apgauti. Todėl šiandien linksminausi visiškai klasikiniu pokštu "o kas čia tau ant nosies" taip už nosies čiupnojo mano kolegos, mūsų virtuvės šeimininkė, mano skyriaus viršininkais, pardavimų vadybininkas... Ir visi nusijuokdavo sužinoję, kad tai balandžio pirmoji. Nė vienas net nesuabejojo mano paprastu klausimu kas jums ant nosies...... o TEN APRILIS APRILIS ANT NOSIES DAGILIS .... Taip pat nenusileidau ir virtualioje erdvėje bei namuose. Taip pat paraginau vyrą kam nors paskambinti ir papokštauti.... Ir vistik šiandien norėčiau būti su savo seneliais, kurie taip mėgsta šią dieną ir net keletą dienų iš anksto planuoja kokį rimtą melą... Su mano seneliais ši diena visada iššūkis reikalaujantis budrumo ir kūrybiškumo, tikiuosi šią tradiciją perkelti i Turkiškąją savo šeimą.

___________________________________________

April fools is one of my favorite days in the year. I love making jokes and tricks so this is like a small celebration of good mood. What are cultural differences between Lithuanian and Turkish April Fools. First of all Turks are easy to fool because there are not so much tricks and jokes in media and it seems people are not used to fool each other on the 1st April. That is why today my jokes were as I call classic of Fools day. I have asked so many colleagues of mine what happened to their noses and when they were trying to find something on there noses they FOUND An APRIL FOOLS JOKE :) I had good fun today and I hope that this April Fools tradition will become a tradition of my new Turkish family because in Lithuania I have grandparents who love fun so much and they are planing April Fools joke for some days and you have to be very careful and of course creative to make good joke...

Anyway once again HAPPY APRIL FOOLS DAY

Senieji namai 2 || old houses 2

2010-03-30T23:18:00.000+03:00

Senas namas jau antrasis i mano senuju namu kolekcija, sis visai salia Alanijos boksto, apleistas su savo paslaptingomis istorijomis...

kelione per vasara-pavasari-ziema i dar neatrasta zeme

2010-03-30T23:07:00.001+03:00

Mane zavi netiketumai, o gal net jauciu priklausomybe jiems ir tiesiog tai lemia mano gyvenimo sprendimus ir pasirinkimus. Taigi prie ko veda sita izanga. Sia akimirka kai jums rasau esu kelyje. Vaziuojame jau is miesto KARAMAN. Ir kaip gi mes atsidureme per 300 km nuo savo jaukiu siltu namu...

Ne taip jau seniai sugedo musu turetas kompiuteris, o turedami tik viena zaisla - TV, su vyru mes imame pyktis kaip kate su suva... Todel nusprendeme, kad ramybei i namus grazinti reikia butinai isigyti ir mums iprastaji antra zaisla - kompiuteri. Aisku mano vyras ne taip kaip visi normalus zmones nueitu i parduotuve ir nusipirktu kompiuteri, bet kuitesi internete, ieskojo kol netiketai rado jo manymu labai saunu kompiuteri uz dar saunesne kaina. Taciau nerades nei vieno pazistamo, kuris galetu patikrinti kompiuteri, nusprende leistis i kelia laimes ieskoti.

Taigi sedziu as darbe dumodama apie pailgejusia mano darbo diena, kai netiketai sulaukiu nedarbinio skambucio is savo vyro... Sako vaziuojam I KARAMAN kompiuterio pirkti, o as nebuciau as jei neapsidziaugciau galimybe apsilankyti dar nematytoje vietoje ir su entuziazmu ir dziaugsmu paraginau savo branguji, kad butinai vykstame I KARAMAN.

Musu puseje buvo ir pailgejusi diena, kuri leido pasidziaugti besikeicianciais vaizdais kuo ilgiau. O vaizdai tikras kontrastas, Side palikome vasarejancia povakre, ipusejus kelione is zalio ir gaivaus pavasar, dziaugemes nerdami per debesis ir besigrozedami snieguotomis kalnu virsunemis kurias ne uz ilgo taip pat pasiekieme. Taip per 3 valandas spejome perlekti tris metu laikus...

Kildami vis aukstyn ir aukstym, po kojomis palikdami miestelius, kaimelius su mecetemis ir ju bokstais tarsi i kosmoso platybe pasiruosusiomis sauti raketomis (sis zavus mececiu apibudinimas tikrai ne mano, tai mano mylimiausio rasytojo F, Beigbeder recitavimas is jo knygos romantiskasis egoistas).

Ir visa kelia taip ir juokemes, kad koks velnias nesa mus, taciau pirkimas su nuotykiu tai dviguba nauda. Turkijos zemelapyje galiu uzsideti dar viena varnele, be to ir musu pasrininktas kelias buvo neiprastas kelias, bet gana geras kelio gabalas per kalnus. Tas nauju vietu ir vaizdu atradimo jaudulys mane geraja prasme varo is proto ir pakrauna ilgam laikui. Tokie nuotykiai vis labiau ir labiau mane pririsa prie sios salies, kuri tapo man antrais namais.

Na bet grizkime nuo lyrinio Turkijos gamtos paslovinamojo nukrypimo prie pagrindinio pasakojimo ir prie to ko mes nusibeldeme i toki tolima krasta. Mus pastiko simpatiskas jaunuolis, kompiuterio savininkas. Su savimi kompiuterio jis neturejo...

Sako jusu neisleisiu jusu nepavaisines kava. Taigi tokiu budu buvome priversti pavieseti KARAMANieciu namuose, paplepeti. Kompiuterio savininkas labai mielas vaikinas, besiruosiantis egzaminams universitete, todel nusprendes atsisakyti kompiuterio, kuris surija daug jo brangaus mokslams skirto laiko. As savo vyrui vis niuksuoju, sakau gal berniukas laisvas, juk as turiu jauna laisva pusesere :D matai sese ilgakase, nepamirstu ir taves... Aisku neklauseme berniukas, kad ir lanai simpatiskas akivaizdu yra geras vaikinas. Taigi nusipirkome is jo kompiuteri ir lekiame atgal atgal i Antalija svieciant menesienai ir spindint zvaigzdems, cia jus ir palieku... man pries akis dunksantys paslaptingi kalnai, po kojomis kaip zvaigzdynai ant zemes pabire kaimeliu sviesos ir issiviepes pilnas menulis apsisiautes puokuotu sidabriniu debeseliu saliu...

P.S. rasyta kelyje 30/03/2010 vidurnaktyje

________________________________________

Short summary: it is about unexpected trip to Karaman... snow in the mountains, flowers in Side and unexpected trips :)

Aš mėgstu šeštadienius, nes jie būna prieš sekmadienį || I love saturdays because they are followed by sundays

2010-03-27T10:53:00.003+02:00

Man be galo patinka mano dabartinė darbovietė. Kai kas jau žino, kad mes darbe netikėtai ir niekieno neskatinami įgyvendiname šeštadienių pusryčių programą. Kaip aš juokauju tai turkiškas komandos stiprinimas. O kalbant apie pusryčius manau verta papasakoti kokie būna tradiciniai pusryčiai Turkijoje?

Jie gali pasirodyti kiek nuobodoki, nes turkai berods kadien galėtų valgyti tuos pačius produktus, kuriuos vėliau paminėsiu pridednat tik vieną kitą paįvairinimą, tačiau aš jau imu priprasti, prie šviežios taip vadinamos duonos, kuri skoniu labiau primena prancūzišką batoną, tuomet jokie pusryčiai negalimi be alyvuogių, balto sūrio vėlgi kas Lietuvoje būtų vadinama Feta sūriu, virtų kiaušinių. Beje mūsų šeštadieninių pusryčių "komitetas" valgo kaimo vištyčių ekologiškus kiaušinukus. Na ir aišku koks pusryčių stalas be uogienės, medaus, pomidorų, agurkų... ir... ypatingų - savaitgalinių pusryčių atributas - Sudžiuk, taip vadinama jautienos dešra kaip spėju su avyės riebaliukais (bet nesu tuo tikra), pakepinta ant keptuvės...

Beje šiandien aš valgiau net dvejus pusryčius... Tiesiog biologinis mano ir vyro laikrodis prasuko laiką anksčiau už laikrodžius (kaip žinia Trkijoje kaip ir Lietuvoje iš kovo 27 į kovo 28ą sukami laikrodžiai vasaros laikui) , mes šiandien supratom, kad atsikėlėme per anksti, tik tada, kai aš nuėjus į darbą radau ofisą užrakintą... Pažiūrėjus atidžiau į laikrodį supratau, kad aš į darbą atsibeldžiau valanda per anksti, ta proga nusigrūdome į vyro ofisą, kur jis man padrė super extra light Latte kavos, suvalgeme mini pusyčių variantą :) O darbe antru užėjimu papildžiau savo skrandį sudžiuk ir kiaušinuku, o pyragas dar laukia pietų laiko.
Beje visiems skaitantiems skanūs linkėjimai nuo mano kolegų ir vaizdinė medžiaga taip iš jų.
_____________________________________________
I like saturdays that mean day off is close and first things that is announcing that is saturdays breacfast we have with colegues. I gave a name for these saturday brekafast - "turkish team building" :) However I would like to give explanation what is Turkish brakfast.
There must be white cheese, olives, white bread, jam, honey, boiled eggs and for special breakfasts you have fried turkish salami - sucuk. Of cours tomatoes and cucumbers are musts for turkish breakfast and of course Turkish Cay, black tea served in small glasses. This is what we have every weekend with my collegues.
Today by an axcident I had two breakfasts, I woke up too early and realised that when I found my office doors locked... After checking my watch I realised it is 1 hour for office to be open. My husband picked me up, prepared a cup of extra light of Latte :)
By the way best and delicous wishes from my collegues.

Giminaiciu lankymosi kulturiniai ypatumai Liretuvoje ir Turkijoje|| Relatives visit in cross-cultural approach

2010-03-24T23:12:00.001+02:00

Ko gero vienas is ryskiausiu skirtumu gyvenant svetimoje salyje ir svetimoje kulturoje yra santykis su artimaisiais bei ju elgsena sveciuojantis. Man vis dar sunku priprasti prie kai kuriu dalyku, bet labai knietejo pasidalinti savo asmenine patirtimi ir savo asmeniniais subjektyviais pastebejimais.

Kaip siandien pamenu pilnus streso pirmuosius apsilankymus pas vyro giminaicius ir su stresu laukiau ju apsilankymu mano namuose. Daug nerimo kele kaip vis tik yra priimta elgtis ir ar busiu suprasta jei is karto nesielgsiu taip kaip jiems iprasta. Sakoma Turkai yra svetinga tauta ir turkams svecias i namus - laime i namus, taciau Lietuviai mano manymu nei kiek nenusileidzia svetingumu ir jei jau pakviecia i namus lietuvaiciai malonus ir paslaugus, norintys pasiulyti geriausio ka beturi namuose, taip pat ir turkai, is kailio issiners megindami jums itikti kokiu saldumynu, butinai pasiulys arbatos, bet jei pasiulys turkiskos kavos, zinokite esate labai artimas ir brangus biciulis, labai vertinamas namuose. Taciau buti sveciu yra viena, o giminaiciu ar giminaite vis tik kas kita. As tik pirma karta buvau priimta kaip svecias, o veliau jau kaip igytoji seimos GELIN (atitekejusi). Taigi atvykusi kaip nuotaka jau nebeesi svecias ir tiesiog privalai jaustis ir elgtis kaip namuose. Visa tai gal butu nieko jei jie netaikytu atsakomojo modelio viesejimui mano namuose.

Kaip dabar pamenu, kai pirmuju vizitu metu mane istiko sokas, kai anyta ir mosa puole tvarkytis mano namuose, siurbti, plauti, mazgoti, tvarkyti, gaminti valgyti. Kaip jaunai namu seimininkei man tai pasirode kaip izeidimas ir pasijautau tarsi nustumta nuo savo namu darbu kaip ju neismananti. Taip ne karta pasijusdavau svecias savo pacios namuose ir tas mane labai trikde, kol apsipratau jog tai nera seimininkes pazeminimas kas ko gero butu suprasta taip Lietuvoje, o tiesiog noras padeti, prisideti prie namu ukio, kad seimininke nepervargtu. Perpratusi si kulturini skirtuma pamazu sekmingai emiau juo naudotis, o kodel gi ne ar ne ? Todel mano namu durys visada atviros mano moteriskoms giminaitems, kurios man sutvarko namucius, o kaip dirbanciai namu poniai, tai didele prabanga :)

Jau pripratau, kad viskas isvaloma, kad padaroma valgyti, o vakare tau beziurin TV su padekliuku atbega giminaite ir papilsto arbatyte, tau net nespejus pastebeti, kad baigei savo arbata jau pripildoma karstuteles skanuteles arbatos. Nors is tiesu, tai turetu buti mano kaip nuotakos pareiga, bet siuo atveju as sekmingai jauciuosi uzsieniete neprivalanti viena akimi stebeti arbatos stiklinaiciu. Turkijos namu seimininkems budinga sekti viena akimi kieno puodelyje arbata prie pabaigos. Deja man paciai sis iprotis toks tolimas as mieliau pakalbinu zmogu, linkusi paplepeti esu.

Dar esu tikra, kad visos mano lekstes yra isplautos su Domestos, nors to grieztai neleidziu savo jaunosioms giminaitems. Tikrai taip tai su kuo mes plauname ir dezinfekuojame kriaukles ir klozetus, cia tai panadojama ir leksciu plovimui, sokiruojantis faktas pirma karta isvydus, veliau pamazu priprantama prie sio ir dar kitu paciu keisciausiu fenomenu.

Ir vis tik man labiau patinka Lietuviski sveciai, kurie jauciasi kaip namuose, bet tiesiog pasiklausia kur kas yra, kur veliau padeti, tiesiog tada netenka ant nieko pykti jog nerandi daiktu jiems iprastose vietose...

______________________________________________

Is po isvykos i SELEUKIJA miesta || After the trip to city of SELEUKIA

2010-03-23T23:16:00.001+02:00

Stai ir prabego dar vienas pavasario savaitgalis. Pilnas saules, bundancios gamtos, pusu osimo, linsmo juoko, zoologiniu atradimu bei saulegrazu spjaudymu nukorus kojas nuo uolos krasto.

Kaip ir dauguma eiliniu Turkijos pilieciu, kurie neturi nei savo verslo, nei dirba valstybineje istaigoje, turime tik viena laisva diena - sekmadienius. Tuo beje irgi reiketu pasidziaugti, nes iseigines - sekmadieniai taip pat yra ypatina viduriniosios klases privilegija.

Taigu skubiai susitvarke, papusryciave ir atlike sekmadienini apsipirkimo ukininku turgelyje rituala. Kaip ir visada bananai is to paties draugelio, zalumynai is bobulytes, pomidorai is geru akiu dieduko, sviezi grazus ridikeliai ir kito dieduko, su perspejimu ju nelupti, nes jie tokie gardus. Turkams musu pazistami ridikeliai nera pazistami. Jie turi siek tiek kitokius dazniausiai didelius... ir svelnius. Na bet ne esme gi ridikeliai is mesininkko nusipirkome mesos, is kepyklos siltuteles duonos, besisukant ir kraunant viska i kuprines sulaukem savo linksmuju biciuliu is Alanijos. Uzmirse arbata, druska ir bet nepamirse braskiu iskubejome tikslo link. Musu tikslas buvo kalno virsuneje apleistas Seleukija - Lybra miestas. Kelias iki sio miesto nera toks patogus, todel palike masina, pasileidome keleliu su visomis mesytemis ir darzovemis i senaji miesta. Kuris galima sakyti yra visai cia pat po nosimi... tiems, kurie gyvena Manavgat ar jo apylinkese.

Tai kas gi vis tik yra Seleukija. Tai miestas, kuris buvo ikurtas III iame amziuje pries Kristu kaip vienas Pamfilijos regiono miestu ir pavadintas karaliaus Seleuko vardu. Miestas is triju pusiu apsuptas skardziais, todel labai tinkamas gynybai, o i miesta galima patekti keliu tik is pietines puses, per tuos pietinius miesto vartus mes ir atkeliavome.

Sis miestas aukstai kalnuose Sides intelektualams tapo prieglobsciu, kai Side buvo valdoma ivairaus plauko banditeliu ir piratu. Kaip as juokauju nuo tu anu laiku iki siu niekas nepasikeite, nebent tik tai, kad Sideje intelektualiu, filosofu, aktoriu ir kitokiu mokslininku nebeliko, o kai jie isnyko, didysis Seleukia miestas teliko zaviais ir romatiskai griuvesiais su nuostabiais vaizdais i kalnus ir i jura.

Anot mano vyro yra ir neoficiali istorija, kad tais laikais visi gyvene gejai, nusprende begti nuo patvirkusiu piratu ir isikure sioje nuostabioje vietoveje, kur puotaudavo ir keldavo orgijas, kadangi jie buvo turtingi gejai, nes gyveno is savo siulomu paslaugu, todel miestas klestejo, bet stai atejo galas ju verslui ir todel sis miestas virto griuvesiais, nes gejai vis tik gejai ir vaiku jie neturejo.... (istorija isgalvota mano vyro :))

Taigi taip belaidymi liezuvios sulaukeme nuostabiu avinuko saslykaiciu, bei mano megiamiausio patiekalo ant groteliu - kotletuku... Prikise savo pilvelius dar kuri laika pavirskinome, o tada leidomes daugiau po Seleukija miesta, laiptai, laipteliai, kolinos, aikste, bazilika. Vis tik miestas ikurtas nuostabioje ir kvapa gniauziancioje vietoje. Pasivaiksciojimo metu radom keleta gyvumu, kuriuos iamzinome fotografijose, pasikarstem griuvesiais ir smagiai pagliaudem saulegrazas, kaip semeckiniai prie laiptiniu, tik mes taip sakant prie savo laiptines Seleukijoje... Taip ir prabego viena nuostabi pavasario diena... Dabar laukiame velyku, o iki ju reikia gi pasidaryti generalini valyma namuose...

__________________________________________________

Last sunday we had a wonderful picnic in the antique Seleukia city. Spring is one of the best season for traveling around and exploring nature as well as having good time with friends. As a typical Turkish family who doesn't have their own business or do not work as officers we have only one day off and it is Sunday. After our Sunday ritual-shopping in farmer market our friend from Alanya arrived.

Backsacks, grill and meat was ready and we left town and were getting close to the top of mountain. Our aim of the day was to have nice grill in open air. In addition to that the place we were going could offer something extra to that we wanted. We were getting close to Seleukia.

In Anatolia there are many ancient cities bearing the names of the kings of the Hellenistic Selukos State. One of them is Pamphylia’s Seleukia and it is located around 90km from Antalya and 20km from Manavgat. The road is asphalt. In 3rd century BC the city was founded as an acropolis.
The place of city foundation is the top of a hill surrounded by cliffs an three sides, which could be reached only from the south. Agora and city centerare situated to the west of this hill.
Seleukia became the shelter for many intellectuals, scients and artists of Side and all they continued their studies of science and art here during the period when Side was under the control of the bandits and pirates.The only importance of the city which had almost no commercial income was that it had a good defence system and was located at a strategic point.
Seleukia city became small and it eventually turned to ruins as this strategic importance dissappeared. Beside visiting this wonderful place we had a grill party with a stunning view.

My husband told us the "real" story of Selaukia that this was a shelter of the roman gays who had to run away from Side. Because they have been rich this place was so nice but again because they were gays there was no children that is why we have theese stuning ruins in the mountains... I have to admit my husband has good imagination.

After enjoying my beloved meat balls on the grill and lamb sis we went for a tour around Seleukia met a turtle, scorpion and ugly warm...

Well it was one more great weekend with great friends.

Mano mazi atradimai senuose namuose || My litlle discoveries in old houses

2010-03-19T21:09:00.003+02:00

Po to, kai pirma karta apsilankiau sename akmenu namelyje gretimame kaime, nejuciomis vis dazniau ir dazniau mano akys uzkliuva uz butent tokiu namu. Jei nebuciau nei karto i juos uzsukusi, ko gero jie manes taip ir nebetrauktu... Bet pamacius jog viduje tokie namai turi drozinetas sienines spintas, nuostabias drozinetas lentyneles, o kur dar senoviski otomanu stiliaus zidiniai, kurie tiksliau vadinami krosnimis, bet su mums pazistamomis krosnimis neturincios nieko bendro.

Stai viena diena radau parduodama si nameli, su graziais droziniais bei medinemis interjero detalemis su skrynia, kurioje buvo senienu... Su kambariu, kuriame gyvena kregzdes zadancios namams pagausejima... Tiesa gaila sio namo zidinys siek tiek suzalotas. Vis tiek tai vienas is mano svajoniu namu ir ne tik del paties namo, bet ir del to, kad toks namas yra kaimelyje kalnuose, po langu auga apelsinas ir granatas bei matos jura... Man kolega pasakojo, kad tokius namus pastate medzio darbus ir apdaila meistrams palikdavo pusei metu... Taciau viskas taip grazu, nors ir labai sena... achh ir tos placios palanges....

Man tokiuose namuose vaikstant tarsi viskas iskyla pries akis, verdantis puodas namuose zujancios moteriskes ir is po lauko darbu grize vyrai... Kiek paslapciu, laimes ir liudesio akimirku saugo tos sienos ir vis tik man sunku suprasti kodel paveldetojai renkasi patogu modernu buta vietoje tokio nuostabaus namo restauracijos. Siuo metu tokie seni namai - mano didzioji aistra ir svajone senatvei...

__________________________________________________

After visiting old stone house in mountains I am obsessed with them. It is not secret I always loved old and historical things. Recently I have visited old stone house for sale in near village. Those houses are amazing with their interior details... the secrets, joys and dramas that houses walls have seen... I love old houses... one like that is my dream...

Kovo 18-oji TURKU LAIVYNO PERGALES DIENA || March 18 Turkey Naval Victory Day

2010-03-18T22:58:00.001+02:00

Siandien Turkija svencia 95-taji Canakkale pergales jubilieju. Tokiomis dienomis kaip ir daugelyje saliu iprasta keliamos veliavos, visi cituoja didyji vada "Ne mutlu Turkum diyene" (kas reiskia didziuojiuosi budamas turkas). Turkams geraja prasme netruksta pasididziavimo savo tauta bei savo salimi. Mane asmeniskai trikdo tik perdetas Didziojo vado, paciu turku vadinamo turku tevu Ataturko slovinimas. Sia diena pries 95 metus Didysis vadas dave isakyma "neisakau jums kovoti, isakau mirti".

Prisipazinsiu istorija nera mano stiprioji vieta, atleiskit mokytojau Zebrauskai.... Mano silpnybe vis tik labiau biologija, bet tokiomis dienomis esu priversta pasikuisti po interneta, kad galeciau jums papasakoti ka gi siandien mini turkai.

Tai skausmingas musis i kuri Turkija, tada dar Otomanu imperija issiunte ko ne visus vyrus, tam, kad uzkirsti kelia i Otomanu imperija Didziajai Britanijai. Sakoma, kad vykes musis buvo intensyvus jog kulkos sprogdinusios viena kita. Pergale pareikalavusi per 250 tukstanciu auku.

Lenkiu galva pries zuvusius turku karius.

___________________________________________________

Today Turkey is celebrating 95th anniversary of Canakkale Battle. Turkey is not an exception and in such days visiting graves of solders and having their flags up. Days like this many Turkish residents quote Ataturk "ne mutlu Turkum diyene" that mean I am proud to be Turk. In my opinion Turks are good example of national pride. Only one thins that annoys me is exaggerated glorifying of the great leader Ataturk ... However 95 years ago Ataturk said "I do not order to fight, I order to die"...

I am not going to tell history here, for those that would like to learn about the battle you can read more HERE. or HERE

Is Turkijos vidurio Sivas || From the centre of Turkey

2010-03-17T23:33:00.002+02:00

Viena karta Sivas...

Sulaukusi komentaru ir susidomejimo centrine Turkija. Trumpai papasakosiu apie tai ka matote siose fotografijos ir trumpai apie konteksta. Kazkada 2005 metas, kai buvau ir jauna ir grazi, teko vieseti centrineje Turkijoje, kuri dar vadinama Anatolija ir tikrai nieko bendro neturi su visiems zinoma Antalijos kultura. Anadolu - Anatolija yra turtinga labai ivairia kultura. Mums kaip studentams teko dalyvauti kulturiniu mainu projekte. Sie projektai dazniausiai vyksta ne turistu lankomose vietovese, o greiciau tokiose kur paprastu turistu kojos zemes neminde. Sivas regionas garseja nuostabiais sunimis Kangal, kurie pasizymi nuozmumi ir lojalumu seimininkui. Sie sunys kaip ir rytu Turkijos VAN kates yra pripazinti kaip saugoma vertybe. Dar viena is ryskiausiu patirciu mano gyvenime yra nakvyne viename Sivas kaimu Alacahan. Geda, bet nepamenu nei vardu nei pavardziu, taciau vis dar deviu is mergaites kraicio padovanotes vilnones kojinaites taip vadinamus patik... Is Turkaites kraicio ant lietuvaites koju, kurios galu gale atvede i Turkija, daznai apie tai susimastau, bet gal tai tik idomus sutapimas ar ne? Tiesa kaime mus pasitiko kaip pasaulio zvaigzdes su iseiginaiis kostiumais, tautiniais rubais, koncertine programa ir begaliniu nuosirdumu, tikraja to zodzio prasme uz sirdies gribianciu svetingumu. Stai kaime ir pajutome kas yra turkiskas svetingumas, nuosirrdumas ir paslaugumas.

Be sunu Sivas garseja ir ypatigomis zuvytemis gydytojomis, kurios gydo nuo egzemos ir kitu odos ligu. Sivas regione kalnu papedeje prie ypatingo saltinio yra isikures sveikatingumo centras, kuriame gydomi ligoniai ir kas be ko tenkinamas turistu smalsumas kaip gydo zuvytes gydytojos vis tik ne pats maloniausias jausmas kai tave priplaukusios kapnoje zuveles.... bet geroji dalis zuveles minta tik serganciomis odos dalelemis arba jau nebegyvomis odos dalelemis...

Be visu tik regionui budingu yaptybiu turejome proga pamatyti ir Sufiju meditacija. Kitaip dar vadinamu dervisu soki, nors tai ne sokis, esme yra meditacija, kuri atliekama per ritualini soki... Velgi nesinori per daug issiplesti apie Sufijus, nes galbut atrasiu laiko siai temai papletoti.... Komercinio dervisu pasirodymo nesu maciusi, todel nieko apie tai nezinau...

________________________________
Once upona time in Sivas ...

Apelsinas ziedus sukrove || Orange blosoms to blow up

2010-03-17T23:29:00.000+02:00

Jau tuoj tuooj pakvips svaigus apelsinu ziedu kvapas, su kiekvienu apelsinu zydejimu, mano priklausomybe Turkijai dideja.
___________________________________________
Orange blosoms are about to open and sprad the magic smell that makes me adicted to Turkey.

Pakeliui i Antalya // On the way to Antalya

2010-03-16T17:32:00.000+02:00

Prieš du metus čia buvo gaisras, pamažu miškas atsigauna, bet prireiks dar ne vienerių metų.
_______________________________________________
Two years ago there was a fire lasting for week in mountains. Finaly they start to recover but it will take time...

Geltona, Zalia,Raudona || Yellow. Green. Red

2010-03-11T23:41:00.002+02:00

Si vakara Kovo - 11osios proga paruosiau Geltona - zalia - raudona vakariene.

Rodos kaip dabar pamenu ta diena ir tiesiogine transliacija musu spalvotame TAURO televizoriuje... Lietuva jau laisva... zodziai istrige sirdyje...

_______________________________________________

This evening of 11th March I have prepared yellow.green.red dinner. For those who do not know today lithuanians celebrate 20th anniversary of independence restoration. I still remember that evening when Prof. Vytautas Landsbergis announced Lithuania is FREE and I remember I saw that in our TAURAS television... The announcement of Lithuania as independent country is still stuck in my heart as a bright memory.

P.S. Yellow/green/red are colors of our flag.

Savaitgalis Evrenseki kaime || Weekend in the Evrenseki

2010-03-09T21:02:00.002+02:00

Su moters diena || Happy women day

2010-03-08T22:30:00.000+02:00

Siunciu jums gelyte is kalnu. Flower from the mountains.

Spinatu pyragas || Spinach in the owen

2010-03-04T12:51:00.001+02:00

Vakar gaminau POPEYE vakarienie, gyvendama Lietuvoje tiesa sakant nelabai susiduriau su spinatais. Spinatai buvo labiau zinomi is filmuku apie jureivi Popeye.

Taciau Turkijoje visada gausu svieziu ir pigiu spinatu, kuriuos cia zmones perka kilogramais, kad butu lengviai isivaizduoti kaip atrodo kilogramas spinatu, tai mintyse paimkite MAXIMA vidutinio dydzio maiseli ir i ji prideje spinatu.

Siandien norejau pasidalinti paprastu ir skaniu spinatu pyrago receptu. Jums reikes:

apie 1 kg. Spinatu

2 dideliu svogunu (gali buti ir daugiau)

sviesto spinatu ir svogunu apkepinimui

4 kiausiniu, bet gali buti ir daugiau, as nenorejau visiskai kiausinienes

2 saukstai miltu

puse arbatinio saukstelio kepimo milteliu

Fermentinio surio

Prieskoniu pagal skoni.

Spinatus ir svogunus apkepinti keptuveje, tuomet juos iskresti i forma, kuria desite i orkaite. Viska apipilkite papreiskoniuotu kiausinio plakiniu su miltais ir sauksteliu kepimo milteliu, apibarstykite tarkuotu fermentiniu suriu ir pasaukite i orkaite, kepkite kol kiausinio plakinys pageltonuos, o tuomet jau skanaus :)

________________________________________________

Yesterday I have cooked Popeye dinner. While residing in Lithuania it is true to say that the spinach were not so common in our kitchen. Spinach was more known in a cartoon about sailor Popeye.

However, markets in Turkey is always full with a cheap and abundant fresh spinach, people here are buying it in kilograms. For you to imagine how does it look a kilogram of spinach, I would advice to imagine MAXIMA medium-sized bags that are filled with spinach .

Today I wanted to share a simple and delicious spinach pie recipe.

You will need:

about 1 kg. Spinach

2 large onions(if you like onion taste it may be more)

butter for onion and spinach saute

4 eggs, but may be more than 4, I did not want a meal with too much eggs flavours

2 spoons of flour and

half teaspoon baking powder

Cheese

Season

Fry-saute spinach and onion in the pan on a litlle bit of butter or oil, then transfer them into a form. Pour whisked eggs, that actually looks much more like omlet with flour and teaspoon baking powder, cover it with grated cheese. Bake until the eggs become golden yellow. Bon apetit.

Knygos emigracijoje || Books in emigration

2010-03-04T00:06:00.005+02:00

Gyvenant toli nuo gimtines ir gimtosios kalbos, uzspaudus ilgesiui ir jauciant gimtojo zodzio, trukuma, ko gero visus emigrantus nuo sio ilgesio gelbeja Lietuviskos knygos, deja jos sveria daug ir ne tiek daug ju isgali pasiimti su savimi isvykdamas svetur. Tiesa sakant, knygu leidejai turetu apie tai pagalvoti ir tiesiog populiariu knygu lleidimus isleisti taip vadinamu kiseniniu formatu, tada jos lydetu ir keliaujiancius ir iskeliaujancius.

Taciau si karta norejau pasidziaugti savo mazyciu laimejimu visiems Turkijos lietuviams. Dar praejusios savaites pabaigoje i visiems gerai zinoma KNYGU KLUBA, issiunciau prasyma, jog uzsienio saliu sarase atsirastu ir Turkija, kurioje mes ir gyvename ir kas be ko esame issilge skaitymo. Beje cia issilgusios lietuvaites (tie keli lietuvaiciai islike anonimiski) susikureme virtualia skaitykla keitykla, kuria ketiname naudotis ir keistis musu turima literatura lietuviu kalba.

Sia savaite is knygu klubo sulaukiau teigiamo atsakymo ir po keliu dienu, o tai yra siandien sekmingai uzsisakiau sau gimtadienio dovana, visa kruvele knygu lietuviskai. Taigi nuo siol ir mes Turkijoje turime galimybe atsisiusdinti knygu is LIETUVOS, aciu Knygu klubui.

P.S. Atsiprasau, kad siandien as svepla, tiesog nesusitariame su kompiuteriu paskutinemis dienomis.

_________________________________________________

It is difficult to live far from the homeland and mother tongue. A way to escape of the being blue as expat book is a good runaway. Unfortunately it weighs a lot and not so many are able to take with them while traveling or moving to other country. In fact book publishers should think about it and publish the bestsellers in so-called "pocket" format, and then the books in native language would travel together more often.
But this time, I wanted to share my small achievement that will be a benefit for all Lithuanians of Turkey. Last week at the end of all well-known book club KNYGU KLUBAS I have sent a request for including Turkey as a optional country where they are sending books by post. So as a result Lithuanians in Turkey can book and read in native language wherever they live in Turkey. By the way Lithuanians living in Turkey have created a book swap group, which we intend to use and exchange of our existing literature in Lithuanian language.
Today I ordered a birthday gift for myself a huge pile books in Lithuanian. So from now on Lithuanian residing in Turkey have a chance to order books from LITHUANIA without asking somebody to do a favor and send some books.

Thank you KNYGU KLUBAS.

Sudie žiema|| Winter goodbyeeeeee

2010-03-01T23:08:00.000+02:00

Paskutinis mūsų žiemos savaitgalis su įvairių kultūrų kompanija.
Our last winter weeking with multiculturar company.

HeLLo - LABAS

2010-02-27T13:21:00.007+02:00

Mieli mano skaitytojai siunciu pavasariskus linkejimus is Antalijos. Nuo siol mano irasus bus galima skaityti ne tik gimtaja lietuviu kalba, bet ir angliskai. Sulaukusi savo draugu Turkijoje nusiskundimu, kad jie negali suprasti kas rasoma, o Google vertimo programa vis del to neisvercia graziai, nusprendziau jog irasus lydes dvikalbyste.

Kaip bebutu gaila antraja mano kalba tapo anglu, o ne turku, nors as gyvenu Turkijoje ir rasau apie savo turkiska gyvenima cia, bet anglu kalba man asmeniskai pasirode tinkamesne, nes siuos irasus galbut nores skaityti ne tik turkijos pilieciai/pilietes, bet sis blogas bus aktualus ir kitu saliu pilieciams/pilietems gebantiems sakityti angliskai.

Ko gero nebereikia kartotis, kad sis blogas apie tai kaip ir ka as patiriu Turkijoje, tie, kurie skaito seniau, zino kuo puikiausiai apie ka mes cia.

_____________________________________________

Hello from Antalya to all my dear international readers. Up to now I was writing in my mother tongue – Lithuanian however recently have got some complaints from my friends in Turkey that they cannot understand and Google translator is not that much helpful in translating my posts.

Therefore I have made a decision to write my posts in mother tongue – Lithuanian and English. That will also help improve my English language. I would like to apologise that the second language is not Turkish although I live in Turkey and all my posts are about Turkey, living in Turkey but I believe that it will be easier using English.

What about do I write? I may describe my blog as personal experiences in Turkey. I have moved to Turkey in 2008 July and since then I have seen and experienced so many things that later I have decided to share it in my blog. If you are curious about Turkey its traditions, culture and daily life of one expat, here are my stories for you. Wellcome – Hoşgeldiniz…

Žiemą pavasaris - kur?

2010-02-24T21:54:00.001+02:00

Šiandien mano kišeninis fotoaparatas užfiksavo pavasarį, kuris jau tęsiasi savaitę gal daugiau. Antalijos regionas gal tuo ir geras, kad sniego čia beveik neiškrinta, bet šiuo metu byrantys žiedlapiai primena šiltą pavasarį su žedlapių lietumi.

Turkijos transporto ypatumai

2010-02-19T17:33:00.001+02:00

Nors čia gyvenu ne taip jau ir trumpai vasarą bus metukai dveji mano emigracijai iš Lietuvos. Per tą laiką spėjau daug pažinti, bet ko gero dar daugiau netikėtumų manęs laukia kvelyje. Tarkim, kad ir paskutinės kelionės metu, pastėbėjau, kad sunkvežimiai puošiami įvairiais šūkiais, ar sunkvežimiams duodami vardai kaip ir laivams. Tiesą sakant ne tik sunkvežimiams, bet ir lengviesiems automobiliams.

Jau ilgą laiką manęs nebestebina tokie užrašai kaip MASALLAH ar ALLAH KORSUN, prireikė ne vieno pokalbio, kad suprasčiau na kokio velnio dėti tokius užrašus ant transporto, kurie išvertus reiškia Dieve saugok ar Dieve atlygink, pasirodo, kad net jeigu kažkas perskaito tyliai ne balsu jau tarsi paprašo dievo saugoti."

Na kas čia esate viešėję ko gero pastebėjote, kad turkai vis tik labai prietaringi žmonės, jau ko verti mėlyni karoliukai, pakabukai naudojami kaip amuletai nuo nužiūrėjimo. Taip vadinama "Velnio akis" taigi tie Mashallah ir Allah Korsun po kurio laiko tampa kasdienybe, bet tarkim nuotraukoje esantis automobilis iš geltono užrašo sako - Durum bu, kas ne visai pažodžiui išvertus būtų "štai ir viskas", ar dar linksmesnis užrašas ant sunkvežimio tame pačiame kelyje - "Kucucuk incecik - muzutelis plonytelis", o kur dar ne viena sutikta BEYAZ GUL - baltoji roze... Taigi merginos komplimentais turkai ne tik jus zarsto, siaip is esmes ko gero emocinga tauta negailinti svelniu vardu ir automobiliams...

Ženklai, atstumai ir kelio nuorodos

2010-02-17T22:41:00.001+02:00

Nežinau ar jums kada teko klausti kelio pas turkus, man teko, kelis kartus abu juos pasiklydau, po šių "linksmų" nutikimų priėjau tokių išvadų:

a) jeigu klausi ne turkų kalba tikimybė, kad surasi ieškomą objektą - 10 procentų ir tie patys ko gero tik kažkokio laimingo atsitiktinumo dėka. Tiesiog ši tauta linkusi taip padėti žmonėms, kad net nežinodami mėgins jums padėti arba net nesuprasdami jūsų klausimo jums visada sakys OK ir YES, nes NO jiems atrodys tiesiog nemandagu nors ir teisinga...

b) jų orientacija, atstumų jautimai ir vietų žinojimai neatitinka europietiško mastymo. Tarkime viena parduotuvė Antalijoje (o gal kažkur Side apylinkėse) reklamuojasi mus rasite už 500 metrų, o už šių metrų naujas ženklas apie kelis šimtus metrų. Kartais juokauju, kad kilometrus ant ženklų turkai turbūt sudėję iš nuožiūros :P

O nuotrauka viena iš iliustracijų apie mano pasakotą situaciją. Taigi iš šio ženkli jums turėtų būti aišku, kad WC yra apėjus iš kitos pusės rūsyje :) o gal tiesiog WC yra tas objektas po ženklu :)

Turkiškas marketingas

2010-02-15T20:43:00.003+02:00

Jau daug dienų ir mėnesių gyvenu Turkijoje, prisipažinsiu jog ne visada suspėju jums papasakoti visas tas įdomybes, kurias pastebiu, bet šiandien kalbant apie turkus kilusius iš Konijos. Pastarieji žinoma garsėja savo religingumu bendrajame kontekste, o Antalijos kontekste kaip tie, kurie naudojasi rusaičių prostitučių paslaugomis. Na bet grįžkime nuo lyrinio nukrypimo apie Konijiečius prie turkiško marketingo ypatumų. Vienas iš smagių šios dienos nuotykių, mano kolega mestelėjo šią įpakuotą servetėlę su kontaktiniais duomenimis, o adresas kaip matote vertime ant nuotraukos... KIENO BEPAKLAUSTUMĖTE KUR, JUMS PASAKYS" iš esmės paėmiau ir keleto kitų kolegų paklausiau tai kur tas restoranas, niekas apie jį nebuvo girdėję :D Ach tas turkiškas tikėjimas savo tobulumu :D

Mūsų šeimai jau metai

2010-02-14T11:15:00.004+02:00

Rodos ir gamta susimylėjo šią valentino diena, padovanodama mums gražaus šilto oro. Po praeitų metų oficialios santuokos įteisinimo ši diena visada mums bus ypatinga. Šiandien švenčiame pirmuosius oficialios santuokos metus.
Visiems linkiu meilės, mylėti ir būti mylimiems, žiūrėti į pasaulį per rožinius akinius ir nepasiduoti pilkumai.

Visus jus mylium bučiuoju ir siunčiu žiupsnelį saulės :)

Liepsnojantys vakarai

2010-02-11T21:28:00.002+02:00

Nors ir vėsios dienos mus kankina, bet kartais padovanoja ryškių, gražių vakarų, teliko pakentėti vieną kitą savaitėlę, o iš tiesų tai bent kokias penkias ir tada galėsime suspėti vakarieniauti saulei leidžiantis, nes kol kas dienos trumpos, o dažnai ir apniukusios bei vėjuotos. Praėjusią savaitę likome atskirti nuo turkiško TV pasaulio, vėjas nusprendė, kad nuneš mūsų "lėkštę" gaudančią turkiškus kanalus, taigi iš pasaulio žinių sužinojome kas dedasi kaimyninėje Antalijoje, kur nejuokais patvinusi, kaip mūsų Rusnės gyvenvietė per atolydį. Natūralu juk šitaip pila kaip iš kibiro... Saulę paskutinį kartą mačiau sekmadienį ir šiandien penkias minutes, laukiu dienos, kai saulėta penkias dienas per savaitę, o dvi maloniai debesuota... Ech pavasari kur tu užtrukai...

Linkėjimai iš saulėtosios Turkijos

2010-02-09T21:44:00.002+02:00

Daugumai saulėtoji Turkija, tai saulė, palmės, šilta viduržemio jūra. Štai tokius šiltus linkėjimus siunčiu jums aš iš vidurio Turkijos. Smagiai šalta nepasakyčiau, kad būtų didesnis skirtumas tarp Lietuvos ir Turkijos žiemą.

Gintarines vestuves - arba pacios graziausios mano vestuves

2010-02-04T15:41:00.007+02:00

Šį kartą norėjau pasidžiaugti savo pačiomis gražiausiomis vestuvėmis (turint omenyje, kad jų būta ketverių su tuo pačiu vyru). Tikiu, kad kiekvienai nuotakai jos vestuvės yra pačios gražiausios, todėl jokiu būdu neteigiu, kad jos gražesnės už kažkieno kito. Šios mano mano vestuvės buvo pavadintos GINTARINĖMIS VESTUĖMIS ir buvo bent jau gražiausiomis man ir mano vyrui.
Taigi po baisiųjų vestuvių Turkijoje, vis svajodavau ir planuodavau savo gražiąsias vestuves, tokias jas man pažadėjo mano vyras. 2009 rugpjūtį nusipirkome bilietus i Lietuvą, tada ir susivokiau, kad metas realizuoti savo svajonių vestuves. Svajonių tiesa būta daug ir įvairių, tik deja jos ne visada telpa į galimą biudžetą. Taigi derindama finansines galimybes ir svajones, padedama draugų kibau į darbą dar būdama toli.
Kadangi laikas, kuriuo planavome grįžti į Lietuvą buvo žiema, o jei tiksliau visai prieš pat kalėdas. Tapo aišku, kad per kalėdas švęsti vestuvių negalėsime, todėl beliko viena patogiausia data 2009 12 19. Taip jau pavyko, kad savo lietuviškąsias taip pat kaip ir turkiškąsias vestuves šventėme žiemą, gal dėl to, kad vasara mums pats darbymetis? O gal dėl to, kad mes vis ne kaip visi normalūs žmonės. Šiandieną galiu pasakyti, kad žiema - puikus metas romantiškoms, jaukioms ir šiltoms vestuvėms.
Tiesa vestuves šiek tiek stengiausi padaryti temines ir prikelti lietuvos auksą gintarą. Gyvenant Lietuvoje gintaras tarsi buvo močiučių papuošalas, nei kiek negražus ir nei kiek nebranginamas, tačiau išvykus iš Lietuvos… Tarsi kitoje šviesoje man nušvito gintaras, prisiminiau jo istoriją…
Taigi pasaulyje žinomas šilko kelias ir gyvenu aš netoli jo, bet niekas nerengia Gintaro kelio ekspedicijų, todėl savo vestuvėse norėjau pabrėžti tautiškumą, Lietuvišką identitetą. Juolab, kad 2009 Lietuvos vardo tūkstantmetis. Taigi nuo ko mes pradėjome?
Į šventę visus pakvietėme interneto svetaine, kurią kiekvienas norintis ar norinti gali sekmingai susikurti, tik žinoma reikia nepatingėti. Aš pati užtrukau kokia savaitėlę, kol rezultatas mane galutinai patenkino. Štai taip atrode musu EL. kvietimas

Taigi kokia buvo gruodžio 19 - oji?

Jau šventės išvakarėse išsikraustėme į mūsų šventės vietą - viešbutį "Daugirdas" esantį Kauno senamiestyje. Ačiū mano mamai, šiame viešbutyje buvome apsistoję tiek šventės išvakarėse, tiek po šventės. Taigi mums dviems šventė prasidėjo jau išvakarėse. Jacuzzi, visiška ramybe, lengvas snaiguriavimas už lango. Tikra žiemos ramybė, tokia ji būna tik prieš Kalėdas. Žinoma dar vienas malonus susitikimas su bičiuliais, picos pavalgymas, tarsi kitą dieną mūsų nelaukia kažkas tokio ypatingo .

Taip praslinkęs vakaras, jautrus miegas, vis, tik tiek svajotos vestuvės jau čia pat, jau rodos jaučiamos...

Gruodžio 19 dienos ankstyvas rytas, dušas, švelnus vyro pažadinimas, pusryčiai drauge ir trumpas išsiskyrimas grožio procedūroms.

Savo grožį patikėjau kirpėjai Gitanai ir make-up specialistei Aušrai, esu labai dėkinga už tai kaip atrodžiau. Neturėjau laiko bandomiesiems, bet man pasisekė, kad tokio noro kaip išsiplauti galvą ar nusivalius makiažą persidažyti nebuvo. Ta diena man prabėgo kaip malonus renginys, kurį bus gera prisiminti dar ilgai...

O gal po baisiųjų vestuvių aš buvau tiesiog pozityvesnė, o gal tiesiog gerai nusiteikusi ir patenkinta, kad vestuvės yra tokios kokių būtent ir norėjosi, todėl nekreipdama dėmesio į smulkmenas leidau sau mėgautis švente. Vestuvės iš esmės ir turi būti šventė, o ne teatras giminėms, tiesa nesakau, kad šou elementų neturėtų būti.

Taigi po visų grožio procedūrų susitikome mūsų kambarėlyje, laiko dar buvo daug, todėl ramiai įsijungėme filmą ir smagiai sau leidome laiką... Kino klasika su Clint Eastwood... Nepajutome kaip praėjo laikas ir į mūsų kambario duris pasibelde musų fotografė Justė

Juste iamzino ne tik musu svente, bet ir ivairias sventes detales, prisipazinsiu, man detales yra visuma, todel labai smagu pasiziureti ka devejau, kuo avejau, kuo puosiausi ir kuo kvepejai ta ypatinga diena.

Tada tos valandos, kurios atrodė tokios ilgos prabėgo kaip akimirka su daug puikių kadrų, akimirkų, juoko, susitikimų, plepėjimų, karštos arbatos iš termoso, akimirkos prakartėlėje... Sušalome, vis tik - 16 nors ir saulėta, nors ir smagiai sniguriuojant, šalčio nepavyksta išvengti, mes juk grįžę iš šiltųjų saulėtųjų kraštų :)

Po fotosesijos su vyru grįžome į viešbutį, o svečiai pamažu ėmė rinktis į Perkūno namą, kuriame ir vyko mūsų vestuvių apeigos.

Taip šiek tiek netradiciška, kad nesituokėme bažnyčioje, bet šios apeigos man asmeniškai pasirodė prasmingesnės ir vertesnės dėmesio nei santuokos sakramentas bažnyčioje.

Visiems susirinkus susikibę už rankų įžengėme ir mes. Draugai, o tiksliau jų poros laikė iškėlę septynias juostas... Čia ir prasidėjo mūsų vestuvių magija...

Perkūno name, baltiškomis tradicijomis remiantis, vestuvių apeigos, ko gero tai yra butent ko visada norėjau, tik ne visada aiškiai suvokiau.

Viduryje menės kalvio nukaltame aukurėlyje pleveno ugnelė, šeima ir draugai, susibūrė ratu. Tiesa šios akimirkos man prabėgo kaip transas. Ko gero tą patį patiria nuotaka ir jaunikis žengdami prie altoriaus, tai momentas, kai galutinai pasižadi būti kartu, kol mirtis išskirs...

Visas apeigas atliko nuostabi Trinkūnų šeima. Sunku net papasakoti kaip viskas vyko, tiesiog užkalbėjimai, palinkėjimai, nuoširdūs patylėjimai, druskos bėrimas į ugnį, mūsų rankos surištos austa juosta, kurioje senolių linkėjimai. Rugiai pabirę ant mūsų, kai mus vedė Inija, tiesa todėl vestuvės ir vadinamos vestuvėmis, kad jauniejie vedami tris kartus apie ugnį. Medaus ragavimas. Giros gėrimas iš vieno indo. Nuoširdi visų šiluma ir mūsų džiaugsmas - tai ir yra vestuvių stebuklas.

Po ceremonijos visi susirinkome į viešbutį pakelti po taurę šampano, paskanauti turkiškų saldumynų ir kas be ko pasidalinti šventės džiaugsmu. Neįtikėtinai greitai prabėgo valandėle skirta pasibuvimui su bičiuliais. Daug sveikinimų, šiltų linkėjimų, džiaugsmo. Smagių, linksmų dovanų, tarkime dabar mes turime savo šeimos antspauda ir fotolinkejimų knygą, kurią juokais vadiname draugų katalogu.

Vėliau draugus pakvietėme paleisti dangaus žibintus ir visiems įteikėme po mažą padėkos dovanėlę su penkiais migdolais.

Išsiskirsčius draugams su artimiausiais nusileidome vakarienės, kuri nėra joks analogas būdingoms vestuvėms, tiesiog vakarienė, bendravimas, buvimas kartu, toks buvo mūsų tikslas, tikiuosi, kad visi brangiausieji praleido puikų vakarą kaip ir mes jį praleidome. Ačiū visiems kas buvote kartu.

Sildymosi ypatumai Turkijoje

2010-01-28T20:05:00.004+02:00

Zinau, zinau, seniai lankiausi ir seniai rasiau, tiek daug nepapasakota, tiek daug neparasyti, pazadu pameginti pasitaisyti, bet tai kas praejo kuriam laikui palikime, sia akimirka salant namuose uzejo toks noras papasakoti apie sildymo ypatumus Turkijoje.
Visiems Turkija asocijuojasi su geru oru, sauletu dangumi, palmemis, persikais, apelsinais ir visu kitu geriu, kuris labiau budingas vasarai.
Deja, tuo metu, kai niekas cia neatostogauja (apart vokieciu pensininku) Antalijos regione tikrai negalima dziaugtis geru oru. Kokia visgi musu ziema ? Tiesiog salta ziema, na gerai ji be sniego, bet ir be sildymo.... Ech taip, nera cia stebuklingojo siltojo radiatoriaus ir juo labiau centrinio sildymo, o jei nenori savo gyvenamajame kambaryje ikurdinti peciuko, populiariai zinomo kaip "burzuika" teturi viena pasirinkima kondicionieriu, kuris deja nukritus temperaturai zemiau 10ies laipsniu nelabai turi dideli skirtuma.
Beje turkai tikrai labai megsta "burzuikas" cia jos vadinamos SOBA, daznai ikurdinamos dideliame kambaryje kur telap visa seima, kur ikurdinamas ir TV, o dar daznai Turkai pasidziaugia kaip vis tik smagu, kad ant sobos galima ir arbatos issivirti ir borek (pyrageliu) issikepti, kastonu pasikepinti... Sakyciau gal ir gerai jei gyveni ne bute, tiesa kiekvienas turkiskas butas turi isejima sobs kamineliui, taigi nesedima kaip pirkioj dumineje, taciau... Ryskus ziemos kvapas vis del to dumu....
Vis tik siomis dienomis imu suprasti koks geras daiktas yra gumine pusle pripildoma karsto vandens arba toks puikus isradimas kaip elektrine paklode, kuri tau pasildo lova pries gulantis i ja :)
Dar puikus atradimas - vilnoniai apatinai, kuriu Vidurzemio juros pakranteje nerasi ne su ziburiu, mat cia nesniga. Is esmes sniegas keistas motyvas, turint omenyje, kad namai ziemos sezonu cia saltesni nei laukas... tad esu tikra jog vilnoniai apatiniai turetu didele paklausa ir kas be ko butu smagiau juos deveti, kad nereiketu apsisluoksniuoti penkiais imanomais sluoksniais drabuziu.
Ir dar............ ziema cia tai lietus, lietus ir dar karta lietus, taip primena Lietuva :) tik siems lietums labiau tinkamas liuties apibudinimas, o daznai ir audros... Ech jau laukiu siltu dienu.... Rodos sestadieni turesime sioki toki atsilima 16 laipsniu :)
Taigi tokios tai ziemos palei Vidurzemio jura prakvipusios dumais, kartais ir paskendusios juose bei persmelkots gelencia dregme... Nieko panasaus i sauletaja Turkija, kuria jus matote kelioniu agentutu plakatuose...

Ieskant kelio i namus

2009-10-13T22:49:00.004+03:00

Sita savo irasa rasau tarsi pati sau, o gal kam nors kada nors pravers norint parsigabenti ne Europieti namo. Mano vyras toks netikes dokumentu tvarkytojas, kad tenka sudelioti dokumentu sarasa kaip koki pirkiniu sarasiuka. Taigi ko reikia Turkijos pilieciui norinciam atvykti Lietuvon tevynen pas savo geltonkase Lietuvaite:

Užsienietis, norėdamas gauti vienkartinę trumpalaikę vizą (C), vizas išduodančiai institucijai turi pateikti šiuos dokumentus:

užpildytą nustatytos formos prašymą. Prašymas vizai gauti pateikiamas ne anksčiau kaip prieš 3 mėnesius iki prašyme nurodytos planuojamo pirmojo atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos;

galiojantį kelionės dokumentą, kai jo galiojimo laikas ne mažiau kaip 3 mėnesiais ilgesnis už prašomos išduoti vizos galiojimo laiką; ty bilietus
vieną 35 x 45 mm dydžio spalvotą nuotrauką, atitinkančią užsieniečio amžių; (del visa ko turekite daugiau nei viena foto ir butinai baltame fone, rodos tokie dokumentu foto reikalavimai Lietuvoje)

Lietuvos Respublikoje galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, jei kitaip nenumato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktai; (keliones draudimas, kuris Turkijoje kainuoja 50 Liru)

patvirtintą kvietimą, išskyrus atvejus, kai tokio kvietimo nereikalaujama*; (nesusituokusiems reikalingas iskvietimas)
dokumentus, patvirtinančius teisę sugrįžti į valstybę, iš kurios atvyko, arba valstybę, kurios pilietis arba nuolatinis gyventojas užsienietis yra, arba teisę vykti į trečiąją valstybę ; (taip mandrai pavadintas PAsas).
notarine ar jai prilyginta forma patvirtintą įgaliojimą, kai užsieniečio vardu prašymą išduoti vizą pateikia įgaliotas atstovas;
prireikus – kitus dokumentus, patvirtinančius numatomo apsilankymo Lietuvos Respublikoje tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje metu ar jų teisėtą gavimo šaltinį, turimas lėšas grįžti į valstybę, į kurią užsienietis turi teisę vykti; (saskaitos ataskaita, kad kiekvienai dienai butu po 40 euru, viesbucio rezervacija)

dokumentus, patvirtinančius konsulinio mokesčio sumokėjimą arba atleidimą nuo mokesčio. (Ambasadoje sumokamas 60 Euru mokestis)

kaip ir viskas galima prideti dar visokiudokumentu kaip bonusiuku, kurie nemaiso, o tik padeda.

Tegu kraujas liejasi laisvai

2009-10-04T21:56:00.003+03:00

Darbas Ligonineje... Zinote, vis del to reikia buti savotisku iskrypeliu, kad darbas ligonineje nebutu slykstus ar nemalonus. Zinoma zmogus kaip ir "suo kariamas pripranta", todel kraujas, nervai, venos, sausgyles, zaizdos, skausmas ir visokie panasus reikalai man tapo tokia nejautria kasdienybe... Juk tai tik darbas. Hehe o dirbant cia ypac nemalioniomis situacijomis prisimenu toki absurdiskai kvaila ir mano be galo megta seriala "Tegu kraujas liejasi laisvai"... Zinote ka, o kartais ligonineje kaip tame seriale visko pilna... Meiles tarp personalo, slaptu rysiu, gydytoju klaidu ir visokio kitokio velnio. Mano paskutine neitiketina patirtis buvo isvysti gyvo zmogaus gyvas zarnas...

O ko gero mes visi taip priprantame prie darbo ligonineje, kad jau ir norisi pamatyti visokiu tokiu dalyku. Taigi turejome mes toki pona pacienta, uzsienio pilieti. Gaila zmogus ligotas, o stai chirurgas perrezes minkstuosius pilvo audinius suprato, kad nieko nepadarys, ispuole is operacines uzsiruke, perskambino savo keliems draugams kitose ligoninese ir issiunte zmogeli, ir stai viena diena zmogelis sugrizo pas mus, pertvarstymui, o gi ka gi nagi. Viduriai tai atviri, mano laimei kita diena jis taip pat grizo pertvarstymams ir as pagaliau isvyday gyvus zmogaus vidurius, gyvai savo akimis. NE taip jau baisiai atrodo kaip baisiai visa tai skamba :) nieko slykstaus ir nieko baisaus, bet patirtis idomi. Ligonine - geriausia gyvenimo mokykla.

STOP - Negalima

2009-10-04T21:39:00.004+03:00

Po ilgo laiko uzsukau i savo apleista rasymu darzeli. Vakarai ilgeja, dienos trumpeja, viskas aplinkui pamazu rimsta, todel laiko prisesti ir pasidalinti viena kita mintimi ir vel pamazu atsiranda.

Siandien kazkaip aktuali tema, tai kas uzdrausta Turkijoje. Tarkime ne visi zino, kad Turkijoje yra draudziamas Youtube, be to neseniai toks likimas kuriam laikui buvo istikes virusu virtusi zaidima Facebooke, pusdieni isdidziai kybojo lentele, kad Turkijos respublika uzdraude si zaidima, nepamenu tik del, ko bet greiciausiai kas nors savo ferma pavadino Turkija ir priveise joje kiauliu :D Tik tokia piktadarybe kas nors ir galejo padaryti savo virtualioje fermoje. Dargi siandien nusprendziau pasieskoti muziskos ir pasinaudoti tokiu puslapiu kaip Last Fm. Na kas nors vel ka nors blogo padare Atatiurkui ar Turkijos respublikai.

Neitiketina Turkijos kysancio uzpakalio ir pasleptos makaules politika. O vartotojai tuo tarpu nors menkai ismanantys si ta apie interneta ir kompiuterius laisvai ir smagiai megaujais laiku youtube ar kur tik nori, nes kiekvienam draudimui yra apejimas ;)

Vasara prabego kaip akimirka

2009-09-15T11:32:00.001+03:00

Stai ir prabego vasara kupina sveciu, karstu dienu, sunkaus darbo valandu, smagiu susitikimo akimirku ir liudnu atsisveikinimo minuciu. Visko rodos buvo tiek daug, kad grizti ir pasipasakoti laiko rodos taip ir nebelikdavo. Todel pasirodzius pirmiesiems debesims su lietumi prisiminiau uzmirsta pareiga informuoti apie savo gyvenima, todel dabar pateiksiu trumpa ataskaita apie praejusia vasara.

Kadangi jau esu cia isikurusi ir Turkijos piliecio sutuoktine sekmingai isidarbinusi ir toliau dirbu ligonineje, vasaros sezono metu tikrai buvo gausu ligotu turistu, mano jautrumas mazejo su didejanciu pacientu skaiciumi. Kraujas, zaizdos, skausmas tapo kasdienybe. Sia vasara teko ir islydeti viena pacienta anapilin, o viena rodos parsivesti is anapus. Taigi gyvenimas verda vieniems su geromis naujienomis, kitiems su liudnomis. Atostogos kartais virsta ilgu viesejimu ligonineje.

Darbo kasdienybe praskaidrino mano mylimi ir brangus sveciai. Sia vasara su mumis vasarojo mano mazoji brangioji sese ilgakase Goda su savo brangiausiuoju zveju Vincu. Ju kompanija buvo be galo smagi, o laikas prabego labai greitai, tikimes, kad musu giminaiciai nepamirs ir ras laiko dazniau uzsukti pas mus, o gal ir mes pavarge nuo karsciu paleksime iki Airijos :)

Kita musu viesnia buvo mano mylima mama, kuri pirma karta lanke Turkijos zeme ir kas be ko savo zenta. O man smagiausia buvo buti su mano dviems mylimiausiais zmonemis. Mamai dar viesint sulaukeme ir mano drauges ex koleges Lauros su vyru su kuriais apturejome smagiu akimirku, vakarieniu, mano brangusis vyras uzkrete siuos piliecius turkisku zaidimu Tavla, tada Laura su Remigijumi viena toki zaidima issiveze i Lietuva, tikiuosi vakarais vis dar ridena kauliukus ir stumdo tas "saskes". Man asmeniskai tas zaidimas kazkoks per sudetingas :) o gal nuobodus.

Ir rodos islydejus Laura su Remigijumi namai taip istustejo, kad neiskente pasikvieteme dar sveciu, o gal jau ne visai sveciu, mano vyro sese-nykstuka Zeynep. Kuri atvyko paciu idealiausiu laiku, kai musulmonams prasidejo sventas ramadano menuo, kurio metu pasninkaujama nuo sauletekio iki saulelydzio. Taigi musu mielas nykstukas gamina iftar - vakariene uzbaigiancia dienos pasninka ir Sahur - pusrycius atidarancius pasninka. Tuo tarpu as esu dirbanti namu seimininke, kas Turkijoje beje normalu, dirbancios moterys cia daznai turi kokia nors pagalbininke uz pinigus ar siaip, nes dirbti, o po to apie namus sokineti yra per sunku turkiskai moteriskaitei, taigi man niekas neprikaisioja ir maloniai padeda sventojo ramadano metu. Tai taip labai trumpai apie vasara ir gyvenima cia.

Braškių uogienė

2009-06-08T22:02:00.003+03:00

Gyvenimas teka ramia vaga kaip gyvenome taip ir tebegyvename prie jūros, kurioje išsimaudžiau tik vieną kartą, kažkaip gyvenant šalia imi suprasti, kad vis tiek ji neišdžius už kelių dienų, o akis paganome jūros pusėn ko ne kasdien, mat vakarieniaujame mano taip išreklamuotame balkone (na gerai gerai, nekilnojamo turto jūros vaizdu, bet vis tik matos ta jūra ir dar toleriagams matos mūsų apgriuvęs antikinis teatras).
Taigi taip ir skaičiuojame dienas, nuo saulėtekio iki saulėlydžio, nuo darbo pradžios iki darbo dienos pabaigos. Retkarčiais, kai mano ir vyro laisvi rytai sutampa išsiruošiame kokiam piknikui ar dar kur nors. Vienas smagių rytų buvo puikūs vėlyvi pusryčiai atokiame ir ko ne tuščiame paplūdimyje, su šviežia duonute iš kepyklos ir kas be ko tradiciniais turkiškais pusryčiais į kuriuos įeina pomidorai, feta sūris, kuris čia vadinamas tiesiog Beyaz peynir (baltas sūris), agurkais, virtais kiaušiniais ir alyvuogėmis. Dar smagiau, jog paplūdimyje radome ir pavėsį, kuris leido mėgautis vėlyvais pusryčiais ir nesikankinti saulėje.
Kas dar?
Viskas iš dalies taip rutiniška, bet laiko tėkmę rodo, kad ir vaisių bei daržovių kaita, dėl didelės braškių gausos teko išmėginti braškinį tart, išvirti pirmąja savo uogienę (nors jos tik puslitris). Dar prie kulinarinių mano pasitaškymų yra puikūs nuostabūs šaltibarščiai, kurie tinka ir man ir mano vyrui.
Kartais mano vyras nusprendžia praskaidrinti mano kasdienybe išstimpdamas mane žiūrėti kaip jis žaidžia tenisą, tuo metu aš mielai skaitau knygas, todėl baigiu jau suskaityti, visas atsivežtas, taigi mieli draugai ir draugės, prašome susirūpinti Lietuviškos literatūros kontrabnda Turkijon :)

Arbatos piknikai

2009-05-07T23:29:00.001+03:00

Gyvenimas prie jūros malonus tuo, kad vakarai čia visuomet romantiški, o vakarų romantiškumą mes pagardiname arbatos piknikais, pasiimame termosą su vandeniu, puodelius, šokolado ir susiradę kokią smagią ir gražią vietą mėgaujamės šiltu puodeliu arbatos ir puikiais vaizdais :)

Botanika ir turkai, kažkas nesuderinamo

2009-05-07T22:30:00.002+03:00

Mano meilė biologijai pasireiškė jau nuo mažumės, o mano geriausias draugas senelis, su kuriuo leisdavome daug laiko yra tikras medžių, augalų, gyvūnų ir šiaip visų reikalų žinovas, todėl įprotis klausti ir sulaukti teisingo atsakymo man tapo lyg savaime suprantamu net tada, kai aš suaugau ir ištekėjus, mano senelį pakeitė mano vyras, kuris nuolatos yra šalia manęs, tačiau pamačiusi kokį nors naują augalą ar medį nesulaukiu jokio atsakymo apart tai medis, tai krūmas, tai žolė, tai gėlė.
O juk Turkijoje augalų įvairovė viršija VISOS EUROPOS augmenija sudėjus. Turkai be galo didžiuojasi tulpe ir teigia jog pastaroji buvo eksportuota į Europą taip ir tapusi Olandijos gėle. Kaip bebūtų gaila tulpės Turkijoje viena iš brangiausių gėlių, o ir darželiuose nelabai kas augina, todėl tulpės turkiškumas labiau istorinis nei realus, čia žmonės nemoka su jomis draugauti. Tikrai ne kiekvienas turkas išmano augmeniją, o iš dalies nenuostabu, nes mokykloje šiam dalykui nėra skiriama pakankamai dėmesio, todėl telieka džiaugtis jei turkas žino, kurioje vietoje širdis, plaučiai ir niekada nepasakys kur yra inkstai kepenys ir kokios jų funkcijos (jei jie ne medikai).
Na bet grįžkime prie augalų, galiu galvą guldyti, kad ne kiekvienas turkas žino kaip atrodo juodųjų piprų medis (medis nuotraukoje) ar gumos medis, o aš vis kankinuosi mėgindama sužinoti kokie medžiai ir augalai supa mane, štai ir dabar gatvėse žydi medžiai, žiedai kaip alyvų, o vasarą atrodo tie medžiai kaip akacijos ir suprask, kad nori :) O turkui visi medžiai yra medžiai be didelio skirtumo, kas apsunkina mano pažindinimąsi su turkiškąja botanika.

Apie Turkijos įdomybes

2009-05-03T20:36:00.003+03:00

Kadangi turkaitės ir turkės labai mėgsta apkalbinėti, šio nesektino pavyzdžio įkvėpta norėčiau papasakoti keltą pastebėtų smulkmenų iš moteriškų aprangos ir savęs priežiūros temų pagvildenti. Pradėsiu nuo makijažo, dažniausiai jo arba nebūna visai arba jis mano nuomone būna kiek ryškokas ir kas be ko būtinai su ryšikiu rožiniu lūpdažiu. Niekaip negaliu suprasti ką tokio gražaus merginos ir moterys randa ryškiai rėkiančiose lūpose, man kiekvieną kartą jas matant taip ir norisi pasakyti, kad tik mano močiutė dažosi tokia gražia rožine spalva... Dar juo labiau jos mėgsta šviestinti plaukus, bet ironiška, kad juodi kaip angliukai antakiai nesudaro bendro vaizdo, taigi tos turkiškos dažytos blondinės labiau atrodo kaip su perukai, o jei dar su rožiniu lūpdažiu man primena rusaites atvažiavusias čia užsidirbti savo kūnu.
Kitas svarbus akcentas yra BŪTINAI juodai apvestos akys, dėl to gal nesiginčysiu, rudaakės visai puikiai išrodo, bet tarkim kai mane padažė vestuvems iš to turkiško grožio suvokimo ir man juodai apvedė akis ir mano manymu jos tapo kažkokios lyg mažesnes lyg kažkokios ne tokios, o gal dėl to, kad pas mus tai nė kiek nemadinga.
Kitas ryškiai pastebėtas bruožas - VIOLETINĖ spalva tiesiog klesti ir jų isitikinimu tai viena geriausių spalvų tinkančių dažytoms turkiškoms blondinėms. O man asmeniškai violetinė spalva asocijuojasi su senmergėmis ir laidotuvėmis...
Grįžtant prie pasigražinimo, reta turke turi ilgus nagus, darau prielaidą, kad tai susiję su religijos suformuota kultūra ir ilgi nagai jiems asocijuojasi su nesvarumais, nagų dailė manyčiau atrasta tik didžiuosiuose miestuose.
O kas dar man krenta i akis jų pomėgis nešioti sportinius batelius prie visko... vat tokios tos turčiankos :)

Pirmasis darbas Turkijoje

2009-04-28T22:37:00.000+03:00

Nuo balandžio vidurio pasibaigė mano katino dienos, o tai tiesiogiai įtakojo ir mano pasipasakojimų sulėtėjimą. Tiesa reikėtų pradėti nuo pat pradžių kaip man sekėsi darbo ieškoti ir kaip gi susiklostė visi įvykiai, kad dabar esu vertėja ligoninėje. Taigi į darbo paieškas leidausi jau nuo vasario mėnesio, kadangi tai laikas, kai pamažu imama žvalgytis naujo sezono pusėn. Lietuviško įpročio vedina susiradau visus įmanomus viešbučius ir jų kontaktus bei išsiuntinėjau savo gyvenimo aprašymą.
Pirmieji sakmbučiai mane pasiekė po keleto dienų, teko aplankyti ne vieną viešbutį, susitikti ne su vienu vadybininku ar kokiu kitokiu vadovu. Pokalbiai būdavo nuo komiškų iki tikrai rimtų ir sąžiningų, tiesa mano nuomone sąžiningiausiame pokalbyje buvau viename dideliame viešbutyje su daug svečių iš Rusijos, o interviu su manimi turėjo tikrai ne turkė iš pažiūros tamsi mergina su ne visai taisyklinga anglų kalba ir gražia bei sklandžia rusų. Tiesiai šviesiai pasakiusi, kad darbo valandos iglos, kad tektų spresti konfliktines situacijas, kad darbas sunkus ir t.t. Ne taip kaip kitame (bet man labai patikusiame viesbutyje) visi mūsų svečiai be problemų, laimingi, viskas ok ir panašiai kaip jau ten realybėje vienas dievas težino. Taigi viešbučiai keitė vienas kitą, o jokio konkretaus atsakymo kaip nebuvo taip nebuvo.
Vieną dieną mano vyras pranešė jog išsiuntė mano gyvenimo aprašymą į vieną privačią ligoninę, nes jie ieško vertėjų. Na sakau gerai, bet kad aš tai turkiškai nelabai kaip moku, tai nusprendeme, kad jokio atsakymo greičiausiai nesulauksime, tačiau kaip bebūtų keista, sulaukiau kvietimo į pokalbį, na galvoju gaišinu tik jų ir savo laiką, bet kaip beviltiška namų šeimininkė norinti pakeisti kasdieninę rutiną, pasipuošiau ir išžygiavau į ligoninę pokalbiui, kuris kaip aš maniau bus visiškai beprasmis ir be jokios naudos, tačiau bus šioks toks prasiblaškymas.
Taigi pirmas asmuo sutiktas ligoninėje buvo Ferhat bey (Ponas Ferhatas), atsakingas už žmogiškuosius išteklius, labai sunkia laužyta anglų kalba paaiškinęs, kad su manimi kalbėsis vertimų skyriaus vadovė Aysel hanim (Ponia Aisel), na susitikome mes su ponia, o ši mėgina su manimi vokiškai kalbėtis, žinoma mano CV įrašyta, kad moku vokiečių kalbą ir netgi moku ją gerai, ale tokie tik pažymiai, visgi nevartota kalba užmiršta ir vokiškai atsakyti man sekėsi tikrai nekaip iš to streso kažkur atsirišo mano turkų kalba, pati nesupratau kaip bet ėmiau kalbėti būtent turkiškai, tuomet įbėgo dar viena jauna mergina kalbanti gražiai angliškai su šiokiu tokiu turkišku akcentu. Panelė Minė (jos varda man visada asocijuojasi su Walt Disney heroje pelyte Mine :) Taigi su panele Mine mus susiejo simpatija iš pirmo žvilgsnio ir ji atsakė, kad aš esu tinkama į pagalbininkes jai. Tuomet prisistatė ir ligoninės vyr gydytojas ponas Jusufas (man šis vardas visada malonus, nes tai mano mylimo vyro vardas). Ponas Jusufas uždavė kiek netikėtų klausimų, tokių kaip ar rasi kelią iš namų į darbą???? Turint omenyje, kad mūsų gyvenvietė labiau į kaimą panaši nei į miestelį... Kitas apstulbinęs klausimas į kurį negalėjau atsakyti nieko protingo, Ką tavo vyras mano apie šį darbą? PO tokio klausimo mano mintys visiškai susijaukę, galvoju WTF ką jis nori tuo paklausti, klausimą suprantu, bet kame kampas šio klausimo... Pasirodo po kelių pokalbių su asmenimis gyvenančiais kiek ilgiau Turkijoje išsiaiškinau, kad dar visai neseniai Turkijoje moterys gali laisvai darbintis be vyro sutikimo. Vadinasi mano viršininkui buvo svarbi mano vyro nuomonė, o ta proga jis ir pakvietė antram pokalbiui mus abudu. Kažkaip mano brangusis vyras, kuris yra turkas niekaip negalėjo suprasti ką jis veiks tame pokalbyje ir kokio velnio jis ten eina, šiuo atžvilgiu abu jautėmės kaip užsieniečiai.
Taigi praėjus savaitei po pirmojo mano pokalbio ligoninėje su vyru atsidūrėme pas Pona Jusufą. Taigi du Jusufai apsikeitė įprastomis mandagumo frazėmis kaip gyvenate ir t.t. tada Ponas Jusufas paaiškino jog norėjo tiesiog pamatyti, nes nori patikimų žmonių savo aplinokje, va ir tiek mano vyra paklausinėjęs iš kur jis kilęs, ką veikia ir pan. maloniai atsisveikino iki kito susitikimo.
Na va atsipūtusi laukiau savo darbo pradžios kol apėmė šioks toks nerimas, kad ogi vagi turkiškai aš kažkaip nelabai gerai moku, vieną dieną užsukau ir pasidalinau savo nerimu, o sulaukiau tipiško turkiško atsakymo NO PROBLEM, viską išmoksi, nė vienas čia nepradėjo mokėdamas. Na taip be problem sulaukiau ir savo darbo pradžios.
Viskas kiek baugu, nauji žodžiai, nauja aplinka, nauji žmonės. Tačiau sezonas tik beprasidedantis, todėl žmonės suserga, susižeidžia ir taip patenka pas mus, o patekę pas mus tampa mūsų darbu. Kol kas esu vienintelė užsienietė darbuotoja, tai kiek slegia, bet mano kolegos stebisi ir džiūgauja, kad va kaip per greitą laiką aš prakalbau turkiškai ir visai ne taip jau blogai (tiesa tokia, kad tas ne tiap blogai tikrai nėra taip jau gerai, bet jie išmoko mano kreivos turkų kalbos). O kas be ko didžiausias iššūkis jų liežuviams yra mano vardas. Tai štai kiekviena diena tapo iššūkiu ir man, kalbos mokymasis praktiškai su krūvomis klaidų, medicininiai terminai ir visi draudiminiai popierizmai, vis dar daug ir daug mokytis.
Beje šiomis dienomis užsidirbau bonusų, nes laisvu laiku, kai nebuvo pacientų ir nebuvo noro atsiversti turkų kalbos vadovėlį ėmiau ir perskaičiau knygą. Turkams tai kažkas neįprasto, todėl aš jų akyse palikau kaip stebuklas. Tai štai taip ir bėga dienos.

Velykos prakvipusios apelsinmedžių žiedais

2009-04-13T13:00:00.001+03:00

Mano pirmosios velykos be mano šeimos buvo kiek keistos, bet kita vertus labai smagios ir įdomios. Kas be ko marginti kiaušiniai vienas iš velykų atributų, todėl velykoms tiek aš tiek mano kolegės tautietės pamargino jų įvairiais natūraliais metodais. Gyvenant Turkijoje tenka prisiminti senovinius metodus kiaušiniams dažyti, nes kaip žinia Turkija muslmoniškas kraštas ir velykų išvakrėse tikrai niekas nepardavinėja dažų skirtų kiaušiniams dažyti. Taigi jau nuo užgavėnių ėmiau kaupti svogūnų lukštelius velykoms, o paskui drebančia ranka mėginau išmargini kiaušinius vašku, kad iš to mėginimo gavosi galima pamatyti vienoje iš nuotraukėlių.
Velykas šventėme pas mielą tautietę jos naujuose namučiuose, skanai ir kas be ko sočiai papusryčiavę, pasivaikščiojome aplink pilį ir taip vadinamą senamiestį, vėliau pakilome aukštai į kalnus, išsikepti mėsytės ant žarijų ir pasimėgauti siūlomomis pramogomis, čia pirmą kartą išmėginau keturratį, kad jodinėjo arkliu, o vėliau maloniai pavalgę traukėme dainas pradedant užstalės dainomis, baigiant religinėmis giesmelėmis. Gražios velykos. ALELIUJA.

Kulinariniai šedevrai Turkijoje

2009-04-08T23:58:00.001+03:00

Šioje šalyje nereikia būti aukšto pilotažo kulinare, kad viskas pavyktu, bet didžiausias mūsų šeimos kulinaras yra mano brangiausias vyras, kuriam patinka gaminti ir mane stebinti savo šedevrais, o aš galiu nustebinti nedideliais šedevrais tortų srityje :) Ačiū mano babai už tortų tepimo ir gaminimo pamokas...
O dar labai malonus dalykas tas, kad daržovės čia visuomet yra šviežios ir skanios. Beje vakar teko gardžiuotis grybais triufeliais, kurių atsiuntė mūsų dėdulė. Tą dėdulę aš labai mėgstu, nes primena jis man mano šeimos vyrus, kurie ir medžiojo ir buvo puikūs grybautojai, gamtos ir istorijos mylėtojai. Dėdule ne šiaip iš kelmo spirtas, pusė Eregli muziejaus eksponatų priklauso jam, o tai tiesiog todėl, kad jis mėgsta balškytis po kalnus ir vis ką nors randa. Šiuo metų turi naują hobi fotografavimą, nors turi gerą profesionalų aparatą kaip ir priklauso fotografijos mylėtojui, tačiau didžiausias menas jam yra makro ir auto funkcijos... Įdėsiu keletą savo dedulės šedevrų, kurių temos ir yra gamta, nes jis gamtos žmogus :)

Jūros istorijos

2009-04-08T23:14:00.001+03:00

Jūra man patinka be galo be krašto, kad ir kur ji bebūtų. Dažnai žiūriu į ją tiek iš namų pro balkoną, o kai liūdesys ir ilgesys užspaudžia širdį išsiruošiu ir artimesniam jūros aplankymui. Paskutiniu metu žiūrėdama į jūra vis prisimenu lietuvišką pasaką "Egle žalčių karalienė" gal ir neprisiminčiau jos taip dažnai, bet mama ją priminė ir vis minėdavo, kad ech tas žaltys manp vyras pagrobs jos dukrelę, o kai jis atvažiuos bus užkapotas dalgiais.
Nuo to laiko labai dažnai permastau šią pasaką, ne tiek jos siužetą kiek, ką visgi šia pasaka mums norėta papasakoti. Galgi nuo seno broliai lietuviai gailisi sesučių, kurių nereikia gailėti, o jų vyrus yra gatavi užkapoti tik šiomis dienomis dalgius pakeitė liežuviai ir kartkartėmis kumščiai. Žiūrint į jūrą manyje dažnai pabunda Eglė, besiilginti savo krašto, savo artimų, bet pamastau ar nebus taip, kad jau ir pati tapau svetima tam ką palikau. Kaip toj pasakoj pažadėka man tai, ko nepalikai namuose... Kažkokia pasakų nuotaika man, bet kartais ir jų reikia...
Grįžtant prie jūros temos šiandien išėjome su mano naująja giminaite rytiniam pasivaikščiojimui, kas beje čia yra laikoma sportu (man asmeniškai tai ypač juokinga, bet mano pomėgis pasivaikščioti sutampa su naujosios giminaitės sportu, todėl viena kitaip palaikydama kompaniją viena iš mūsų sportuoja, o kita pramogauja). Pasivaikščioję, pasirankioję akmenelių jau sukome namo. O pakeliui tikrai netikėtą (bent jau man) reginį apturėjome. Sėdintį ir į jūrą bežiūrinti bei bedūmojantį jaunuolį pastebėjome jau ateidamos. Pagalvojau tu0omet, va ne aš viena ateinu išsiliūdėti prie jūros. O grįžtant jaunuolis sėdėjo vis ten pat, bet jau su turkišku (tikiuosi, kad turkišku) styginiu instrumentu saz ir traukė neįtikėtino graudumo meilės dainas jūrai... Su naująja giminaite nutarėme jog matome ką tik saudaužytos širdies šeimininką, o tada man šovė mintis, kad ko gero lietuvis pasiimtu butelį kokio stipraus gėrimo, išgėręs tą gėrimą duotų kam nors nosin ir ko gero pasijustų geriau, bet tikriausiai nedainuotų meilės dainų vienas pats sėdėdamas prie jūros...
Jausmingi tie turkai...

Meras į namus

2009-04-07T16:35:00.001+03:00

Taigi rinkimams pasibaigus, sulaukėme žinių kas tapo mūsų miestelio naujuoju meru. Taigi nuo šiol Side vadovaus AK parti atstovas Kadir Uçar. Beje po rinkimų meras ir pats džiūgaudamas važinėjosi po miestelį su savo rėmėjais ir mojavo visiems rinkėjams ir ne tik rinkėjams. Štai dabar jau ir laukiame kada mūsų miestelis ims keistis ir gražėti, nes ponas Kadir jau yra buvęs meru ir visai neblogai sukosi, bet praėjusius rinkimus pralaimėjo, o iš jo valdžią perėmęs meras buvo visiškas nevykėlis per ketverius metus nieko net pajudinęs aplinkui.
Tai taip pasibaigė visas rinkimų vajus, naujoji valdžia tikėkimės ras būdą gauti pinigų tuščiam ir skylėtam Side savivaldybės biudžetui. Beje Sidė liko iškritusi iš tos tendencijos, kad pajūrio regionas yra grynai CHP rėmėjai.

Savivaldybių rinkimai Turkijoje

2009-03-30T12:24:00.001+03:00

Štai ir sulaukėme tos nakties, kai išaiškės kas vadovaus Turkijos savivaldybėms ir provincijoms. Tiek priešrinkiminis laikotarpis, tiek patys rinkimai vis dėl to yra šioks toks fenomenas lyginant su Lietuviškųjų rinkimų tradicijomis, reklama ir netgi dalyvavimu. Šie rinkimai taip pat galimybė pasitikrinti savo pozicijas šalyje.
Beje Turkijos piliečiai yra neabejingi politikai ir juo labiau rinkimams ko deja negalima pasakyti apie Lietuvos gyventojus. Čia paprastai dalyvauja apie 90 procentų asmenų, turinčių balso teisę.
O priešrinkiminis laikotarpis įneša mugės nuotaiką jei gyveni mažame miestelyje. Norėčiau apžvelgti kokios yra pagrindinės priemonės politiniam marketingui ir kokiomis dovanomis siekiama palenkti balso teisę turinčius rinkėjus.
Pirmiausia kas man krito į akis tai tokios vėliavėlės, kurios primena mugės dekoracijas, tačiau kas be ko yra su partijų simbolika ar kandidatų portretais. Šiomis vėliavėlėmis puošiama ta gatvės atkarpa, kurioje yra partijos rinkimų štabas (seçim bürosu). Beje štabas nėra koks tai kabinetėlis kur susėdę žmonės strateguotų ar kažkaip viskas atrodytų be galo politiškai rimtai. Mano akimis tai tiesiog arčiau arbatinės principui, kur gali užsukti paskaityti laikraščius, atsigerti arbatos, pavalgyti (beje viskas čia nemokamai), tada jei yra kokių nors darbų tau koks biuro darbuotojas gali jų užduoti, kad ir skrajučių išnešiojimas ir pan.
Didžiausias stebuklas man pasirodė autobusiukai apklijuoti kandidato nuotraukomis, kokiu nors skambiu šūkiu ir užkrautos kolonėlės plyšaujančios kokią nors dainą iš pradžių man rodės, kad tai tik kažkokia muzika, bet paaiškėjo, kad tai dainos apie tuos kandidatus arba apie partijas, kurioms jie atstovauja, dar iki dabar sukasi vieno iš kandidatų daina (ach mūsų meras, ach darbštuolis). Beje tie autobusiukai lėtai lėtai važiuoja visomis įmanomomis gatvelėmis ir plyšauja siaubingu garsu, todėl po kiek laiko tai ima erzinti ir kas baisiausia įkala tau kokios partijos vardą į smegeninę.
Priešrinkiminei kampanijai dar būdingos visokios dovanėlės ir renginiai gatvėse ar dar kur. Tarkim pas mus į kiemą buvo atvykęs vienas iš kandidatų, norėdamas pasisakyti, atsivežė virėjų, pavaišino nemokamai žmones, pakalbėjo apie savo programą ir panašiai. Be to jau anksčiau rašiau apie savo dalyvavimą moters dienos renginyje. Gretimo miesto neturtingiesiems partija dalijo aukso „ketvirtukus“ (specialaus formato aukso gabaliukai, kuriuos supirkdami aukso prekeiviai moka kaip už aukso grynuolį pagal esamą aukso kainą rinkoje, šiuo metu toks ketvirtukas apie 160 lt.). Kas gavo tiesiog kokį niekutį namams papuošti. Aš asmeniškai gavau kojines, kitą dieną radau gvazdikų, dar termometrą magnetuką.
Na ir šiaip mėgstamos rimtos dovanos ne tik šiaip dovanėlės stiprinančios draugystę. Vienas mūsų kaimelio kandidatas padovanojo visam kiemui trinkeles, kuriomis būtų galima ištiesti tuos likusius žemės plotukus, kur parkuojami automobiliai. Dar kaimuose dovanoja skalbykles (bet, kad ten nėra vandentiekio tai... nors čia kaip motyvacija, balsuok už mus ir galėsi naudotis skalbykle, ištiesim vandentiekį).
O kalbant apie pačius partijų planus, tai jie susiję su ketinimais kažką naujo pastatyti, taip po kiekvienų rinkimų pridygsta visokių parkų ar centrų ar dar dievas žino ko, o kadangi svarbiausia statyti (nes taip daugiausiai pinigų galima prasiplauti), tai po kiek metų tie nauji pastatyti, parkai, centrai tampa nušiurusiais vaiduokliais, kuriais niekas nesirūpina.
Tai va, o partijų Turkijoje yra gyvas galas kaip ir priklauso didelei valstybei. Tačiau galima išskirti tokias pagrindines partijas tarp, kurių ir vyksta konkurencija šiomis akimirkomis, skaičiuojant balsus:
AKP (Teisingumo ir prisikėlimo partija) – ideologija: proislamiška už ekonominę plėtrą.
CHP (respublikos žmonių partija) – prokemalistai (čia pagal Kemal Ataturk, kuris perdetia sudievintas), savotiški socdemai.
MHP (Nacionalistinio judėjimo partija) – nacionalistai.
DTP (Demokratinės visuomenės partija) – kurdų, už socialinę lygybę.
DSP (kairioji demokratų partija) – socdemai.
Yra dar daug gaug kitų partijų partijėlių.
Taigi daugumoje Turkijos provincijų pirmauja proislaminės partijos AKP kandidatai. Yra keletas tokio pasirinkimo priežasčių viena, juos renkasi religingieji, o kitas atvejis, kad juos renkasi prieš rasizmą ir nacionalizmą nusiteikę piliečiai. Antroji pagal populiarumą liko CHP ir trečioje vietoje MHP.